Posts Tagged ‘Menas’

Ispanija, Madridas

Posted: October 27, 2017 in Ispanija 2017
Tags: , , , , , ,

Tradicinė firmos kelionė rudenį. Šį kartą į Ispanijos Karalystės sostinę – Madridą.

Per pirmas dienas ne daug Madrido tenka pamatyt.

Vakarinė Plaza de Espana
IMG_0469_.jpg

Torre de Madrid kairėje pastatytas 1957 m., tuo metu tai buvo didžiausias pastatas pasauly.

IMG_0473_.jpg

Šeštadienio popietę pora valandų pasivaikščiojimui. Praeinam karaliaus rūmus:
IMG_0490_.jpg

IMG_0484_.jpg

Santa María la Real de la Almudena katedra
IMG_0506_.jpg

Atrodo, geras triukas 😉 Toks ramus sėdi. Tikriausiai ten kėdė paslėpta :))
IMG_0503_

Pilna Ispanijos vėliavų ant namų. Įdomu, jie čia taip visada ar dabar, kai Katalonija juda link nepriklausomybės.

IMG_0522_.jpg

Artėja Helovinas…
IMG_0517.jpg

Plaza Mayor verda gyvenimas, ko gero labiausiai turistinė Madrido vieta…
IMG_0529_

IMG_0537_.jpg

O sekmadienį prasideda mini atostogos. Kelios valandos pabraidžiojimui po Madridą.

Gran Via. Pastatų dydis, oho! Visąlaik galvą užvertus…
IMG_0552_.jpg

IMG_0553.jpg

IMG_0561_.jpg

IMG_0570_

Vienoj aikštėj eilė prie kažko… Ogi stovi žmonės tam, kad užlipti ant Hario Poterio šluotos 🙂
IMG_0566_.jpg

IMG_0563_.jpg

IMG_0573_.jpg

IMG_0576_.jpg

IMG_0577_.jpg

IMG_0579_.jpg

IMG_0581_.jpg

IMG_0583.jpg

IMG_0584_.jpg

IMG_0587_.jpg

IMG_0589_.jpg

IMG_0596_.jpg

IMG_0599.jpg

IMG_0612_.jpg

Uždaryta gatvė, policija. Gal koks protestas del Katalonijos?
IMG_0618_.jpg

Priėjus arčiau paaiškėja, kad kažkoks festivalis. Kaimo folkloro kolektyvai šoka, groja.

Šitie geruliai su klumpėm ant špilkų
IMG_0650_.jpg

Didžiulė minia, priėjus arčiau – avių banda!
Susirūpinu, ar nesikankina avinukai. Gi sustumti taip į vieną krūvą… O kur dar miesto triukšmas…
IMG_0657_.jpg

Po to avinukai pradeda judėt…

IMG_0675_.jpg

Visai neaišku kodėl ir kaip. Ir dar tiek vargo paskui valyt gatves… Tik paskui paaiškėja, kad čia kasmetinė Madrido šventė Fiesta de la Trashumancia, kai avinukai “okupuoja” miestą.

IMG_0677_.jpg

Mercado San Miguel yra gera vieta greit papietauti. Už kelis eur galima nusipirkti tapas.
IMG_0688_

IMG_0685_.jpg

Traukiu link traukinių stoties, iš kur kelionė į Toledo.

Antocha stotis ko gero gražiausia stotis kokioj tekę būti. Viskas dėl sodo.
IMG_0703_.jpg

Vėžliukai užkrečia savo lėtumu…
IMG_0717_.jpg

Laukimas čia neprailgsta. Į peroną patekti galima tik praėjus security check, kaip oro uoste… Gal ir gerai, kažkaip saugesnis jausmas.

Iš Toledo grįžtu po poros dienų. Madride vėl turiu tik pusdienį.

Traukiu link dailės galerijų.

Pradžiai CaixaForum – šiuolaikinio meno galerija. Įspūdingas vertikalus sodas.
IMG_1402_.jpg

Šiuo metu čia dokumentinė ekspozicija. Dešimt istorijų. Nuo Libano elito fotoreportažo iki projekto apie San Salvadoro moteris, kur visiškai uždrausti abortai, moterys sodinamos į kalėjimus jei įvyksta persileidimas…
IMG_1413_.jpg

IMG_1422_.jpg

IMG_1437_.jpg

Paskutinė istorija apie ateities trapumą šiuolaikiniame pasauly.

Smagi interaktyvi ekspozicija. Krūva nuotraukų, galima išsirinkti kelias kurios limpa kartu. Įdomus jausmas, pradedi kitaip žiūrėt į nuotraukas, ieškot pranešimo, prasmių. Primena koliažų klijavimą 🙂
IMG_1441.jpg

IMG_1443_.jpg

Netoliese yra Prado muziejus – viena didžiausių pasaulyje meno kolekcija. Neturiu šį kartą visakam nei laiko nei energijos. Noriu tik apžiūrėti El Greco.
IMG_1445_.jpg

Artėdama prie pasatato matau ilgą ilgą eilę… Jau svarstau, kad tikriausiai nestovėsiu. Einu link priekio, o ten žiūriu, kad eilė prasideda visai ne prie kasų ar įėjimo į muziejų. Keista, kad eilė išvis atrodo, kad eina į niekur 🙂 Matyt kažko nežinau…

Beiškodama El Greco aptinku įžymųjį Velasquez paveikslą. Dar spėju nufotografuot, kol nepripuolė apsauga, pasirodo, negalima čia fotografuoti…
IMG_1451_

Apžiūriu El Greco paveikslus ir einu lauk. Muziejaus mąsteliai įspūdingi, čia net poros dienų neužtektų visakam…

Išeinu iš muziejaus ir matau, kad dabar yra didžiulė eilė prie įėjimo… Ta pati, kur mačiau prieš tai, tik dar didesnė… Svarstau, gal čia koks nemokamas įėjimas vakarais būna, kad šitokie kiekiai žmonių…
IMG_1452_.jpg

Šalia botanikos sodas. Iki uždarymo dar valanda. Pasineriu į kvapų jūrą…

Ruduo… ne daug kas žydi net ir Ispanijoj…
IMG_1469_.jpg

IMG_1509_.jpg

IMG_1484_.jpg

IMG_1489_.jpg

Surandu dar keletą pasislėpusių irisų.
IMG_1480.jpg

Jurginų kolekcija nuostabi…
IMG_1514_.jpg

IMG_1524_.jpg

IMG_1531_.jpg

IMG_1534_.jpg

IMG_1537_.jpg

IMG_1540_.jpg

IMG_1528_.jpg

IMG_1518.jpg

IMG_1477_

Puiki mini atostogų pabaiga!

 

Advertisements

Iš Graso važiuoju į Mentoną.
IMG_3555.jpg

Jūros! Ko daugiau reikia?… Man išvis nedaug reikia iki pilnos laimės. Atvažiavau ir sėdžiu viešbuty, spoksau į jūrą…
DSC_0010_.jpg

IMG_3586_.jpgKai jau visai sutemsta, išsikrapštau ieškot vakarienės. Viešbučio vadybininko siūlytas Les Artistes nedirba. Tai valgau šalia, kiek kičiniam La Vita e Bella. Svarbiausia, kad galiu sėdėt lauke, netoli jūros 🙂

IMG_3725.jpg

Rytas. Žada lietų.
IMG_3871_.jpg
Po pusryčių pėdinu link senmiesčio.Bioves sodelis miesto centre.
DSC_0015_.jpg

IMG_3752_.jpg

DSC_0017_.jpg

DSC_0019_.jpg

Mentonas yra citrusų sostinė, vasarį turi citrinų festivalį 🙂
DSC_0024_.jpg

Anot legendos, kai Adomas ir Ieva išeidinėjo iš rojaus, Ieva prigriebė vieną “auksinį vaisių”. Adomas pasibijojęs Aukščiausiojo pykčio, liepė Ievai išmesti vaisių. Bet… Praėję daugybę kalnų ir pievų, atsidūrė vienoje gražioje įlankoje su egzotiniais augalais, tai priminė Ievai rojų… Čia ir pasodino Ieva citriną. Taip atsirado Mentonas 🙂

Anot wiki istorikų, žmonės čia gyvena nuo paleolitinių laikų.

Pakeliui žiūriu nuorodos į TI. Kaip tik pradeda krapnot. Ramiai leidžiu laiką skaitinėdama TI. Lietus sulėtina viską… Ir gerai, kad čia užsukau. Paaiškėja, kad būtent antradienį neveikia botanikos sodas… Tad einu ieškot Jean Cocteau Wedding room.

Ieškau, pro kur čia įeiti, nuorodų nesimato… Miesto savivaldybė, logiška, kad čia ir bus santuokų kambarys 🙂
IMG_3756.jpg

Vau! Gražu, jauku… Bet norint vestuvių čia, reik mentoniečio…
IMG_3793.jpg

IMG_3770.jpg

IMG_3773.jpg

IMG_3774.jpg

img_3777

Paskui traukiu link St Michel bazilikos, į viršų.
DSC_0032.jpg

DSC_0033.jpg

DSC_0044.jpg

DSC_0051.jpg

IMG_3823.jpg

IMG_3813.jpg

DSC_0046.jpg

IMG_3829.jpg

IMG_3825.jpg

Dar iki XIX a. čia, bažnyčioje, buvo laidojami žmonės. O anot trip advisor, top 1 Mentone – senosios pilies kapinės. Tai ką, ropščiuosi dar į viršų. Po Graso kalnelių – viskas yra juokas 🙂
IMG_3831.jpg

dsc_0059

Kapinėse nori nenori , prisimeni, kad viskas praeina… viskas baigiasi kada nors… netgi gyvenimas…
DSC_0078.jpg

DSC_0071.jpg

DSC_0066.jpg

DSC_0074.jpg

DSC_0081.jpg

DSC_0086.jpg

Apačion…

IMG_3848.jpg

Praeinu pro turistines parduotuvėles 🙂
IMG_3852.jpg
Pietūs prie jūros, aišku!..
IMG_3862.jpg

DSC_0098.jpg

Popiet traukiu į kita miestelio pusę – Serre de la Madone sodus.

Gerai, kad pagaunu autika, nes pėsčiom būčiau užtrukus…
IMG_3873_.jpg

Sodas nuostabus! Šiek tiek apleistas, ne per daug nučiustytas. Kaip ir visas Mentonas, vadinantis save Prancūzijos perlu.
IMG_3883.jpg

IMG_3985.jpg

IMG_3921.jpg

IMG_3959.jpg

IMG_3942.jpg

IMG_4007.jpg

img_4023

IMG_4030.jpg

Pralinksmina kai kurie augalų pavadinimai 🙂

IMG_3955.jpg

IMG_3977.jpg

IMG_3978.jpg

IMG_3981.jpg

IMG_4069.jpg

Sodas tuoj užsidarys, ropoju žemyn. Išeidinėdama dar aptinku osmantus!
IMG_4097.jpg

Viešbuty pailsiu, vakarienė Des Artistes. Po to dar einu pabraidžiot po vakarinį Mentoną.
IMG_4124_.jpg

Ant Bastiono irgi Jean Cocteau. Čia dabar menininkui dedikuotas muziejus.
IMG_4135.jpg

IMG_4127_.jpg

Kitą dieną turiu dar gerą pusdienį.
IMG_4147_.jpg

IMG_4150_.jpg
Iš pat ryto traukiu į Botanikos sodą Jardin Botanique et Exotoque Val Rahmeh. Labai tvarkingas, viskas sužymėta numeriais, nedidelis plotas, iki uždarymo pietums turiu valandą. Viską spėju apžiūrėt.
DSC_0112_.jpg

DSC_0142_.jpg

DSC_0178_.jpg

DSC_0104.jpg

DSC_0173.jpg

DSC_0150_.jpg

DSC_0193.jpg

DSC_0202.jpg

DSC_0125_.jpg

Aišku, mielai apsilankyčiau čia dar kartą 🙂 Gal kitą kartą daugiau laiko turėsiu…
Norėčiau dar aplankyt ir kitus sodus – ne viską spėjau

Vėl aš prie jūros…
DSC_0206.jpg

IMG_4269.jpg

Užsuku trumpam į meno muziejų – Jean Cocteau Collection Severin Wunderman.
IMG_4293.jpg

Trumpametražinis dokumentinis Jean Cocteau filmas apie savo kūrybą – La villa Santo Sospir

Baiginėjasi sutrumpinta atostogų Provanse versija – kaip 4 metus atgal, tik 4 kartus trumpesnės 🙂
IMG_4312_.jpg

Pietūs prie jūros, po to į oro uostą, namo…
IMG_4329.jpg

Italija, Milanas

Posted: December 17, 2016 in Italija 2016
Tags: , , , , ,

Po Šveicarijos ir Pitti Fragranze Florencijoj, atsirandu Milane. Laukia viena diena miestui, po to namo…

Išsikrapštau anksti ryte iš viešbučio, dar turiu nedidelę viltį pamatyti Leonardo da Vinčio Paskutinę Vakarienę… Viešbučio vadybininkas sakė, kad reik reservacijos prieš 2 savaites, galbūt dar 8 val. ryte bus likusių bilietų, kitas būdas – imti turistinę ekskursiją, į kurią Vakarienė jau įtraukta.

Ne, jokių šansų šiandien… Pirmadienis, Paskutinė vakarienė nedirba, kaip mano kelionių biblija ir sakė 🙂

Užtat bažnyčia šalimais atidaryta. Užsuku trumpam.
_IMG_1503.jpg

Einu link centro. Vos keliasdešimt metrų nuo viešbučio aptinku senovinį namą. Leonardo vynuogynas!
Pasirodo, name yra vynuogynas, 1499 m. Milano kunigaikščio dovanotas Leonardui da Vinči.
Keletas lankytojų. Juokinga, kad čia jie vaizduoja guided tour, išdalina audio gidus, veda iš kambario į kambarį ir sako, kuri track’ą klausyt… Kam to reik nesuprantu, nes visi numeriai ir taip sužymėti… Ir pasiklyst nėr kur 🙂
_img_1524

_IMG_1531.jpg

Namas nuostabus! Zodiakas
_IMG_1540.jpg

_IMG_1547.jpg

_img_2113

_DSC_0792.jpg

_DSC_0798.jpg

_DSC_0799.jpg

Po to traukiu toliau link miesto centro.
_IMG_1575.jpg

Zodiakas šiandien.
_IMG_1576.jpg

IMG_1578.jpg

Duomo. Milano Katedra. Didžiausia Italijoje, penkta pasauly. Statybos prasidėjo XIV a. pab., užtruko beveik 6 amžius…
_img_1581

Didžiulė eilė prie bilietų, ir dar ant kaitrios saulės… Gerai, kad prieina mergina, sako, aikštės kitoj pusėj, prie muziejaus kasos visai nėr eilių. Akurat. Perku ten bilietą. Tada vėl eilėj įeit į katedros vidų…
IMG_1588.jpg

Viduje!
_DSC_0810.jpg

_DSC_0817.jpg

_IMG_1637.jpg

_IMG_1767.jpg

_DSC_0889.jpg

IMG_1771.jpg

img_1768

Patekti ant stogo dar viena normali eilė…
Pagaliau!
img_1745

Nerealu!!! Ko gero, gražiausia mano matyta katedra. Stogas tai tikrai!
_IMG_1640.jpg

_IMG_1641.jpg

DSC_0860.jpg

_IMG_1658.jpg

_IMG_1676.jpg

Po to dar Duomo muziejus. Daug skulptūrų, praeinu greituoju būdu. Užtrunku tik prie juvelyrinių eksponatų, gyvūnijos ir freskų.
_img_1692

_IMG_1710.jpg

_IMG_1724.jpg

Muziejaus dalis, San Gottardo bažnyčia, Giotto freska
_IMG_1732.jpg

Išėjus iš bažnyčios atsiduriu kieme, priešais Tony Cragg skulptūrą Paradosso.
IMG_1734.jpg

Pietūs Duomo nugaroj. Negerai teip, ir brangiau ir kokybė blogesnė, bet… nėr kada šian ieškot geriau, turiu tik vieną dieną.
_IMG_1684.jpg

Įlendu į arkos vidų, Galleria Vittorio Emanuele II – vienas seniausių prekybcentrių pasauly, pastatytas XIX a. antroj pusėj. Kažkaip neturiu visai nuotaikos tam, kas viduj…
_dsc_0888

Paraunu ledų, spoksau į lubas, grindis, žmones…
_IMG_1812.jpg

_IMG_1819.jpg
Einu lauk. Vėl atsirandu prie Duomo – traukia kaip magnetas. Tarsi nieko daugiau mieste nebūtų…
Duomo irgi užsikrėtęs prekyba – turkiškų batų reklama…
_IMG_1751.jpg

Dar yra visa popietė, bandau metro – kaip gi pabūvosiu mieste nepavažiavus visuomeninių transportu :). Nu ir atsipūtę jie čia, metro stoty nesurandu žemėlapio…

Sforzų pilis, dabar didžiausias Milano muziejų kompleksas. Pirmadienis, uždaryta muziejai, o čia tikrai būtų ką veikt visam pusdieniui!
_img_1783

_dsc_0908

_IMG_1792.jpg

Karšta… Sėdžiu ant suolo parke, spoksau į Sforzų langus. Gal net Žygimanto Augusto mama Bona Sforza čia kada gyveno…
_IMG_1804.jpg

_IMG_1805.jpg

_IMG_1808.jpg

Grįžtu į centrą. Novecento muziejus Duomo aikštėj – šiuolaikiniai menai. Pradžioj tempiu save, bumbu ko aš čia atėjau. Bet kuo tolyn tuo geryn.
Abstrakcijos, kinetinis menas – tai prie ko galėčiau būt valandas…

Dadamaino “Optically dynamic object n.1”
IMG_1957.jpg

Davide Boriani “Stroboscopic Environment n. 4”

Jannis Kounellis “Black rose”
IMG_1939.jpg

Kontroversiškas Piero Manzoni “Artist’s Shit”, dėžutės turinys nėra aiškus. 2015 m. dėžutė nr. 54, parduota už 182 tūkst. svarų.
IMG_1931.jpg

Įdomi ir abstrakčios fotografijos ekspozicija – Claudio Sinatti fotografija su veiksmu.
IMG_1889.jpg

Leidžiuos žemyn, į aikštę.
_IMG_1989.jpg

_IMG_1903.jpg

Kojos jau nenori niekur, tik pasimėgaut Duomo. Gaudau wifi kavinėj. Paskui nuleidinėju saulę priešais Duomo.
_IMG_1830.jpg

_IMG_1834.jpg

_IMG_1986.jpg

_IMG_2038.jpg

Pėdinu namo. Užtrunka kol surandu vakarienę, pakeliui dauguma – picerijos.
Visk tik nieko daugiau nerandu, valgau picerijoj.

Kitam kartui reiks pasidomėt kur galima skaniai pavalgyt Milane.

Ir užsisakyt Paskutinę Vakarienę.

Ir atvaziuot ne pirmadienį 😉

Kitą dieną laukia tik kelionė namo…
IMG_2070.jpg

Transporto maratonas link Bergamo. Skrendu. Namie.
IMG_2074.jpg

_IMG_2089.jpg

IMG_2112.jpg

Vokietija, Berlynas

Posted: November 19, 2016 in Vokietija 2016
Tags: , , , , , ,

Ilgasis vasaros savaitgalis. Kelionė prasideda ankstų rytą. Lėktuvas link Rygos pakyla kartu su saule…
Dar iš vakaro bandžiau susipažint su Berlyno ir Prūsijos istorija.  Berlynas atsirado nuo dviejų netoliese esančių prekybos postų XIII a. , kurie vėliau buvo apjungti. Miestas laikui bėgant stiprėjo, tapo Prūsijos sostine.

Prūsija atsirado XIII a. teutonų ordinui užkariavus Senąją Prūsiją, vieną iš baltų tautų. Germanai asimiliavo senuosius prūsus, kalba dar išliko iki 17 amžiaus. Kaip skambėjo prūsų kalba, galima išgirsti paklausius Romowe Rikoito dainas.

Lietuva atsilaikė! Dvi baltų tautos, skirtingi likimai…

Germanai vienijosi, stiprėjo. Dabar ko gero viena galingiausių EU ir pasaulio jėgų…

Viešbuty palieku lagaminą ir traukiu į centrą – link Brandenburgo vartų. Šie vartai, pastatyti XVIII a. pab., vieni iš 14 vartų, kurie buvo ant miesto sienos.
_DSC_0008.jpg

Nupėdinu iki Reichstago, norisi patekti į kupolą, bet paaiškėja, kad nėr vietų, reikėjo rezervuotis iš anksto… Kitam kartui 🙂
_IMG_9732.jpg

Praeinu paminklą, dedikuotą romams, nukentėjusiems nacionalistinio socializmo.
_IMG_9746.jpg

img_9744

Ieškau, kažkur netoliese dar turi būti memorialas žydams. Įspūdingas dydis ir dar vidury miesto! Kelialypis jausmas. Vaikštant betoniniais labirintais pajunti slegiantį šaltį, sunkumą, net baimę. O išėjus į išorę negali atitraukt akių nuo tobulos geometrijos…
_DSC_0028.jpg

_DSC_0036.jpg

Dar vienas – homoseksualams nukentėjusiems nuo nacionalinio socializmo.
_IMG_9791.jpg

_img_9758

Apsuku ratą ir vėl aš prie Brandenburgo vartų. Pasirodo, šiandien yra ta diena, kai prieš 55 metus, 1961 m., atsirado Siena, padalinusi miestą. Šiandien čia yra aukų minėjimo mitingas…
IMG_9798 (1).jpg

IMG_9751.jpg

Reichstagas kaip galios simbolis, šaltojo karo aukų prisiminimo mitingas prie Brandenburgo vartų, ir visai šalia memorialai žydams, romams, gėjams. Kontrastų miestas! Pirmą kartą Berlyne buvau 1995 m., visai kitoks miestas man išlikęs atminty. Tuomet buvo ištisa statybų aikštelė.

Pietauju netoli viešbučio. Po to lekiu į šalia esantį Šiuolaikinio meno centrą, vis dar vyksta Berlyno bienalė.
Cécile B. Evans nagrinėja mašinų ir žmonių interakciją.
img_9834

Josh Kline Crying Games sukurtas naudojant open source veido pakeitimo programa, aktorių veidai pakeisti žinomų politikų veidais.
IMG_9832.jpg

Shawn Maximo kambarys
_img_9847

Gaila, nedaug laiko turiu čia… Antrą dienos dalį praleidžiu su olfaktoriniais menais – Osmodrama!
IMG_9804

Kitą rytą išsikrapštau gana anksti iš viešbučio, net niekas dar nedirba. Pats laikas apžiūrėti miesto architekturą.

S, U bahnais važiuoju link zoologijos sodo. Aišku, kad neisiu aš į jį. Nenoriu skatinti gyvūnų kalėjimų…
Subombarduota Kaiser Wilhelm Memorial bažnyčia
_DSC_0043.jpg

Paslampinėju trumpai čia ir važiuoju toliau. Link Potsdamo aikštės.
_dsc_0041

_IMG_9785.jpg

_IMG_9922.jpg

IMG_9925.jpg

Ir vėl prie Brandenburgo vartų, čia neseniai iškeptas vartų ir miesto istorijos muziejus. Gerai pasislėpti nuo minios šurmulio, užtrunku čia…
IMG_9938.jpg

Po to traukiu link muziejų salos.
Blusturgis šiandien! Aišku, neatsilaikau, įkrenta rytietiška smilkalinė ir pora mažiukų indelių, panaudosiu kvapų kūrime 🙂
IMG_9989.jpg

Atsiduriu prie Berlyno Katedros, pamanau trumpam užsuksiu…
_DSC_0047.jpg

_DSC_0070.jpg

Kylu kylu pagal nuorodas į viršų… Kažkurioj randu užrašą – na jau nedaug liko, tik 132 laipteliai… Tikriausiai būsiu užlipus mėnesio laiptų normą…
Vaizdai vaizdeliai!..
_DSC_0076.jpg

_DSC_0093.jpgInstaliacija katedroje. Helenos Escobedo instaliacija Emigrantai
_DSC_0073.jpg

Prie muziejų salos vėl turgelis, turistinis čia. Įdomiausia apžiūrėt, kur buriuojasi daugiausiai žmonių. Akies vyzdžio fotografija! Vos nesusigundžiau…
_IMG_0002.jpg

Na štai pagaliau atsirandu prie Pergamono muziejaus. Visai nenudžiugina eilė prie įėjimo…Gąsdina užrašu, kad bus beveik 2 valandos nuo ten kur stoviu… Bet va, po 20 min rodo, kad jau įpusėjau… Stoviu toliau svarstydama, ar čia minios jausmo reikalai ir visi stovi, nes daug žmonių, ar tikrai tas muziejus toks geras ir vertas dėmesio… Nėr kito kelio, kaip patikrinti 😉
_IMG_0049.jpg

Visgi eilė užtruko ilgiau nei valandą, gal net viena ilgiausių stovėtų prie muziejaus įėjimo…

Babilono Ištaro vartai įspūdingi! Vaikštau atvipusiu žandikauliu.

_IMG_0073.jpg

Nors aišku, negaliu aš čia ramiai viską žiūrėti, neuždavinėdama sau klausimų, kaip čia viskas atsirado pas juos…

Matyt ne vienai kyla tokie klausimai, nes audiogidas bando pasiaiškinti – sako, kad pirko. Prie ne vieno eksponato yra kilmės ir įsigijimo istorija. Gali tuo tikėt arba ne… Nors iš kitos pusės, kad ir kokiais keliais tai buvo gauta, prisiminus viską, kas vyksta per šių dienų karus, džiaugiuosi, kad visa tai buvo išsaugota….

Ištaro vartų (6 a. pr. m. e.) likučiai buvo surastos kasinėjant Babiloną 1899 m. 1927 m. pervežta į Europą, surinkti kaip dėlionė, trūkstamas vietas pakeičiant naujais fragmentais.
DSC_0114.jpg

_dsc_0197

Įdomi Islamo meno ekspozicija.
_DSC_0151.jpg

_DSC_0147.jpg

_DSC_0139.jpg

Įspūdingi kelių tūkstančių metų senumo žmonijos kūriniai
_DSC_0184.jpg

_DSC_0172.jpg

_img_0066

_img_0057

_IMG_0083.jpg

Pedinu link viešbučio, kuris pasirodo, ne taip jau toli nuo čia. Muzika. Šokiai. Gultukai. Pakrantė linksminasi 🙂
_IMG_0096.jpg

_IMG_0100.jpg

Po vakarienės vėl Osmodrama!..
IMG_9811.jpg

Kitą rytą turiu kelias valandas iki lėktuvo. Šiandien noriu gamtos! Botanikos sodas skelbiasi, kad yra trečias pagal gerumą pasauly. S bahn, paskui pėdinu Hortenzijų gatve. Visai kitoks rajonėlis, nei centras.

Oho, sodo mąsteliai! Akivazdu, kad ne kelioms valandoms čia… Visai dienai būtų ką veikt! Prioretizuoju… Pažiūriu planą ir žinau, kur užtruksiu tikrai – kvapiųjų augalų sodelis 🙂

Jurginai cia vadinami Dahlen
_DSC_0336.jpg

_DSC_0214.jpg

_DSC_0322.jpg

DSC_0222 (2).jpg

Kvepiančios žolės! Kvapų rojus. Pasijuntu tarsi nuostabiausio kvapo viduj…
_DSC_0328.jpg

_DSC_0331.jpg

O po to aišku lendu į šiltnamius.
_img_0114

Dydis įspūdingas! Ko gero bus rimčiausias mano aplankytas botanikos sodas!..
_IMG_0127.jpg

_IMG_0132.jpg

_DSC_0308.jpg

IMG_0175.jpg

Vienam šiltnamy jau net susirūpinu, kad nepavėluočiau į skrydį. Prie kiekvieno augalo ženkliukai, sužymėtas naudojimas. O dar gausybė olfaktorinių augalų! Puikiai viskas aprašyta.
IMG_0164.jpg

_IMG_0151.jpg

_IMG_0166.jpg

_IMG_0167.jpg

O kur dar muziejus ir parkas, iki kurių net nedaėjau. Kelios valandos praskrido kaip sekundė!
_DSC_0314.jpg

Na manau, teks čia sugrįžt dar. Geriausia, pavasari 🙂
_IMG_0182.jpg

Dar užbėgu į parduotuvėlę, pagriebiu kelis džiovintus egzotinius augalus ir bėgu į viešbutį lagamino, po to lėktuvą.

_DSC_0338.jpg

Puikus ilgasis savaitgalis! Norėsiu sugrįžti 🙂

Šį kartą į Berlyną mane atvežė nosis.  Šeštadienis, kelios minutės prieš atidarymą 14 val., atsirandu prie St. Johannes-Evangelist-Kirche, kur ir vyksta kvapų meno festivalis – Osmodrama. Kiek nugąsdina išlindus į lauką vadybininkė su pasakymu, kad yra kažkokių techninių problemų… Na bet čia dėl to ir atvažiavau, tai ramiai laukiu, kol atsidarys 🙂
IMG_9804

Štai ir jis, pagrindinis veikėjas – Smeller 2.0, elektroniniai kvapų vargonai, sukurti menininko Wolfgang Georgsdorf.
IMG_9871.jpg

Kvapai įpurškiami į patalpą, po to gana greit ištraukiami, nesusimaišę su prieš tai buvusiais. Ir taip kvapas po kvapo.

Mašina – mokslas ir menas kartu, tarpdisciplininis kūrinys, parfumeriai, vėdinimo technologai, IT specialistai. Smeller 2.0 pirmą kartą pamatė pasaulį 2012 m. O pirma mechaniškai valdoma versija buvo sukurta 1996 m.
Mašina turi 64 kvapų kanalus.

Pirmas šios dienos programos kūrinys – Autocomplete. Wolfgang Georgsdorf sukurta kvapų kompozicija. Tik kvapai. Menininko sukurta seka, kurianti istorijas žiūrovo, ty. uodžiančiojo galvoje.

Blaškausi tarp kvapų sukeltų prisiminimų ir atpažintų substancijų fiksavimo…
Kava, dantisto kabinetas, šampūnas, kremas, sugedusi žuvis, jazminaičiai, prisvilę svogūnai, rūkytas kumpis, troškinys, popkornas, kokosas, šokoladas, civetas. Ir taip toliau.

Sukasi, kartojasi, užburiantis kvapų šokis. Tarsi leidžia dar ir dar kartą suprasti, atspėti, papildyti istoriją, ištraukti vis gilesnius prisiminimus… Kai kurie kvapai ne iškart atsiskleidžia, pagauni, kad lyg kažkas pažįstamo, bet nėra kada įsijausti, ateina sekantis… Ne visi malonūs iš pirmo žvilgsnio. Pasigirsta komentarai ir nosies raukymai iš negausios publikos…

Kaip dažnai mes ignoruojam “blogus” kvapus, slepiamės nuo jų, kol nosis išvis atpranta pilnai funkcionuoti… Kas daro kvapus maloniais/ne?
Ar tik asociacijos? Ar galėtų pasidaryti bloga nuo kvapo, jei ne asociacija?
Tačiau ir tuos “blogus” po kelinto karto prisijaukini, visai nelieka pasipriešinimo.

IMG_9859

Kvapų smelodija sukuria istorijas. Labai taiklus kompozicijos pavadinimas – Autocomplete 🙂

Kitas kūrinys – House Fugues. Tie patys kvapai kaip Autocomplete, tik čia sugrupuoti į istorijas ir dar kartu su garsu. Dabar tarsi gauni menininko sukurtų istorijų variantus.

Toks jausmas, kad garso neužtektų suvokti istorijos, kvapai papildo, ir taip prieš akis išnyra gana aiškūs vaizdai…
Kavinė. Skalbykla. Traukiniu stotis. Tai tik keletas iš kompozicijų.

Norisi “prisiklijuoti” prie kai kurių kvapų, bet pora įkvėpimų ir jų nelieka, ateina kiti. Net norisi, kad viskas vyktų lėčiau, norisi įsijausti, perprasti…

Prisiminiau Kultūros nakties Kvapų detektyvą. Panašus jausmas – kvapai pažįstami, tačiau ne iškart pavyksta iškrapštyt iš atminties, įvardinti… Čia man irgi detektyvas 🙂 Kai kurie kvapai nesužadina mano atminties. O gal tiesiog skirtingos mūsų patirtys?

Laikoma, kad kvapai ištraukia prisiminimus daug greičiau nei garsas ar vaizdai, gi yra tiesus priėjimas prie limbinės sistemos, praeities kvapų saugyklos.

Momentais viskas taip gerai suveikia, kad gana ryškiai viską pajauti, teleportuojiesi kažkur toli nuo čia… Uostas…

Prisimenu, žiūrėjau video apie tai kaip buvo kuriami Osmodramos kvapai, kartu su parfumeriu Geza Schön, geriausiai žinomu iš Escentric Molecule. Buvo nuspręsta kai kuriuos kvapus sukurti natūraliom priemonėm, ty., pavyzdžiui žuvies kvapas sukuriamas ne perfumerinėm priemonėm, o į dėžutę įdedant sugedusios žuvies…

Sakyčiau, puikiai pristatytas festivalis projekto puslapyje Osmodrama.com. Pilna informacijos, nemažai video su menininkų diskusijom.

Sekančios valandos kūrinys vadinasi – Miniatiūros. Dar 15 istorijų.

Po to – Five silent pieces, Mute Alley, vėl kvapai tyloje.
Žmonės ateina, išeina. Kažkurį laiką čia esu išvis viena…
_IMG_9893.jpg

Mąstau, kad tos kompozicijos kaip sudėtingas kvapas. Geras kvapas pasakoja istoriją. Čia istorijos pasakojimas daug tikslesnis, labiau kotroliuojamas kvapo molekulių padavimas į nosį.

Kažkuriuo momentu pagaunu savy diskusiją apie tai, kas kompozicijai geriau – realybės atkūrimas ar estetika, tebunie ir abstrakti?..

Po kelių valandų ta mašina jau lyg gyvas daiktas, su savo kvėpavimu… Tarsi menininko minties pratęsimas. Ir net kartais apima jausmas, kad esu kūrinio viduj… Viskas susilieja, susijungia į viena: mašinos iškvėpimas-mano įkvėpimas…

Nuostabi keturių valandų kvapų meditacija!..

Pradeda kartoti kūrinius, pats laikas atsitraukti vakarienei. Po jos, aš vėl čia, 21 val. dar bus olfaktorinis filmas. O kol kas vėl – Miniatiūros!

Gamtos miniatiūra ypatingai išraiškinga, jaučiuosi kaip kaime.

Ne su visom taip. Mąstau, ar reikia save spausti, žaisti žaidimą “atspėk istoriją”. Iš kitos pusės, mokytojai menininkai, iš kurių mokiausiu kurti, kartojo – pranešimas turi būti perduotas kaip įmanoma tiksliau.

Pastebiu, kad antrą kartą uostydama miniatiuras, pagaunu daugiau.

Gal visgi skubėjimas, nuovargis ir kitos aplinkybės neleidžia suprasti sunčiamų pranešimų, o ne menininko kūrinio netikslumai…

Sukasi jau man galvoj idėjos, ką galima būtų padaryt su tokiu aparatu… Prisimenu Tomarą, nedidelį Portugalijos miestuką, kur norėčiau grįžt būtent dėl įdomaus patirto smellscape… Jau įsivaizduoju, kaip kartu sudėjus virtualios realybės technologijas ir Smeller 2.0, galėtų būti beveik gyvas pasivaikščiojimas po Tomarą!

Vakaras sukuria šešėlius, mašina pavirsta į monstriuką, besispjaudantį kvapais…
IMG_9895.jpg

Pagaliau, pirmą kartą žiūriu olfaktorinį filmą! No(i)se I
IMG_9898

Pradžioj nėr kvapų. Jau pamanau, kad man anosmija… Sakau, gal nosis pavargo po kelių valandų intensyvaus uodimo…

Bet ne, pradeda eit…

Kvapas spalvai! Labai idomu! Vienas iš mano pastarųjų metų projektų – spalvų ir kvapų sintezė.

Dar šį sausį buvau Eglės Rakauskaites parodoj, kur menininkė pristatė savo kvapus-spalvas, stebėjausi, kad kurdama savo kvapus prikabinau visai kitokias asociacijas.

Čia vėl spalvos, kai kurios net tos pačios, o interpretacija vėl kita. Bet ir vėl negaliu su tuo nesutikti… Mėtinė šviesiai žaliai, citrusinė šviesiai geltonai, buitinės dujos baltai… Tiesa, viena geltona ir čia turėjo animalistinį civeto atspalvį, labai panašų į E. Rakauskaitės geltoną…

Filmui artėjant link pabaigos jau atrodo, taip naturalu, kad su vaizdu eina ir kvapas!.. Kada gi ateis laikai, kai visus filmus kino teatre žiūrėsim su kvapais?..

Baigiasi filmas, o žmonės nesiskirsto…

Trumpam atveriamos durys – monstriuko, spjaudančio kvapus, viduriai…
_IMG_9900.jpg

Uždeda dar kartą Autocomplete… Superinė dienos pabaiga!

Kitą dieną – ta pati programa, tai leidžiu laiką miesto senamiesty, o po vakarienės ateinu čia – “deserto” 🙂

Šį karta kvapai su komentarais, netoliese sėdi grupelė, krykštauja kvapų atpažinimo džiaugsmais.

Išvis toks įspūdis, kad šiandien susirinkę draugų draugai, nemažai besisveikinančių vieni su kitais. Ne gana to, šį vakarą ateina ir pats maestro Wolfgang Georgsdorf! Vienu metu sėdi man už nugaros, pasakoja kažką draugams, norėčiau geriau suprasti vokiečių kalbą!..

Šiandien vaikščiodama po Berlyną aptikau kai kuriuos kvapus iš osmodramos kūrinių. Pavyzdžiui vienoj metro stoty, perone, prie pat traukinių, mano nuostabai, buvo gėlių krautuvėlė. O vakar niekaip nesupratau, prie ko čia stoties kompozicijoj gėlės… Šiandien Miniatiuros ‘skaitosi’ kur kas lengviau…

Dar kartą žiūriu olfaktorinį filmą No(i)se I.

Po filmo išsitraukiu visas savo vokiečių kalbos žinias, prieinu, padėkoju maestro. Jei ryt iš ryto dirbtų, tikrai vėl čia ateičiau 🙂

Lauksiu kito Smeller 2.0 pasirodymo…

Iranas, Tehranas

Posted: April 24, 2016 in Iranas 2016
Tags: , , , ,

Kartais išsipildo net ir didžiausios svajonės 🙂 Pagaliau keliauju į Persiją!

Nedrįsau šį kartą viena, važiuoju su nedidele grupele ir gidu iš Lietuvos.

Keliamės į 1395-uosius, tokie metai čia ką tik prasidėjo pagal Persijos kalendorių.

Malonus skrydis per Stambulą su Turkish Airlines. Tehrano oro uoste atsirandame paryčiais. Neužilgo gauname vizas, gidė puikiai kalba farsi, greitai sutvarko visus popierizmus, nereikia net iš anksto darytų nuotraukų (moterims – su galvos apdangalais).

Užtrunka kelionė iki viešbučio, patenkam ir į rytinius miesto kamščius.

Pravažiuojam vieną iš Tehrano simbolių – Azadi (Laisvės) bokštą.
IMG_5364

Marginti kiaušiniai puošia miesto aikštes. Matyt dar užsilikę nuo persų naujųjų metų šventės Nourūz, kuri šiemet buvo švenčiama kovo 20 dieną.
IMG_5362

Kambarius gaunam jau po 7 ryto… Pusryčiai ir miegot!

Po kelių valandų poilsio prasideda pažintis su Irano sostine Tehranu.

Visų pirma keičiam eurus į vietinius rialus (tumanus). Daug nuliukų, užtruks, kol priprasiu… O kad būtų dar sudėtingiau, pinigai čia turi 2 pavadinimus – 10 rialų lygu 1 tumanui. Vietiniai kartais sako kainas tumanais, kartais rialais 😉 Pasirodo, mums lengviausia yra versti ne į eurus, o litus. 100 000 rialų yra apie 10 litų 🙂
IMG_8367

Tiesa, Irane užsieniečiai atsiskaitinėja tik grynais, banko kortelės negalioja… Prieš važiuojant į šalį reikia pasiimti grynųjų tiek, kad užtektų. Prisikraunam piniginės “paklodžių” ir traukiam į pirmą punktą – Golestano rūmus.

Tehrane daugybę laiko praleidžiam autobuse… Didžiulis miestas, dūstantis nuo smogo, nesibaigiančių kamščių. Neaiškus tikslus gyventojų skaičius. Spėjama, kad naktį būna apie 12 mln, dieną keliais milijonais daugiau. Visoje šalyje gyvena 80 mln. žmonių, apie 60 procentų yra persai. Virš milijono pastoviai gyvenančių pabėgėlių iš kaimyninių šalių – Afganistano, Irako.

Įdomiai čia naviguoja autobusiuko vairuotojas. Kol nuvažiuojam iš taško A į B, sustojam daugybę kartų, vairuotojas klausia kelio kitų vairuotojų ar tiesiog praeivių.

Vis neatsistebiu jų vairavimo stiliumi. Atrodo, čia nelabai paisoma šviesoforų, perėjų… Kirsti gatvę pėstiesiems tikras iššūkis, net ir einant per perėją, degant žaliai šviesai, turi žiūrėti, ar neatlekia kokia mašina ar motociklas. Šiek tiek įsivaizduoti kaip atrodo Tehrano gatvės, galima pažiūrėjus Jafar Panahi filmo Taxi Tehran pradžią.

Pirmas dalykas, į ką atkreipi dėmesį: visur gatvėse pilna nuotraukų, piešinių, vaizduojančių religinius lyderius ir kankinius, žuvusius “už tikėjimą”.IMG_5611_DSC_0009

DSC_0008

Golestano (arba Gėlių) rūmai yra vienas seniausių išlikusių statinių Tehrane. Kadžarų (Qajar) dinastijos laikų (18 a. pab.-20 a. pr.) valdovų rezidenciją, jie ir perkėlė Persijos sostinę į Tehraną 1796 m. Tiesa, pirmieji statiniai čia buvo dar Safavidų laikais, 16 amžiuj.

Pastatai turi atskirus bilietus. Nepigus muziejus čia visai…
DSC_0010

_DSC_0035

 

_DSC_0013

_IMG_5378

Boteh simboliai plytelėje. Persiškas simbolis, primenantis kiparisus, plačiai paplitęs visame Irane, ir ne tik. Priklausomai nuo to, kaip vaizduojami, turi daugybę simbolinių prasmių – gyvenimas, atgimimas, ugnis, vaisingumas ir t.t.
Boteh panašus į nulinkusį medį, tarsi senoji Persija okupuota arabų, simbolizuoja stiprybę, pasipriešinimą ir kuklumą.
_DSC_0024.jpg

Dar vienas plačiai paplitęs senovės Persijos simbolis – saulė ir liūtas, simbolizuojantis valdžią
DSC_0033

Kur nors Europoj tokie paveikslai nedarytų jokio įspūdžio… O Islamo Respublikoje tai yra progreso ženklas. Dar visai neseniai šis kambarys buvo uždarytas lankytojams…
IMG_5383

_DSC_0030

 

_DSC_0026

Persiškos veidrodžių mozaikos. Sakoma, kad dekoravimas veidrodžiais atsirado 17 a., kai didikai iš Venecijos pradėjo siųstis didžiulius veidrodžius, kurie dažniausiai neatlaikydavo ilgos kelionės… Kūrybingi to meto meistrai sugalvojo, kaip panaudoti šukes pastatų dekoravimui.
_IMG_5390

_IMG_5396

Vienas iš rūmuose gyvenusių monarchų – kadžarų šachas Naser al-Din, valdęs Persiją 19 a. antroje pusėje (beveik 50 metų), garsėjęs savo pomėgiais menui, fotografijai, parašė ir išleido savo dienoraščius. Pirmasis modernių laikų Persijos monarchas apsilankęs Europoje 1873 m. Daugiausiai kritikos susilaukė už tai, kad “pardavinėjo užsieniečiams šalį”, pavyzdžiui, 1890 m. buvo perdavęs britams visas teises į tabako industriją. Galiausiai buvo nužudytas. Įdomu, kad dvariškiai dar kurį laiko slėpė šacho mirtį, eksponuojama kėdė, ant kurios jis buvo pasodintas numiręs…
Šachas Naser al-Din(nuotrauka iš interneto):
Nasser-ed-Din_Shah

Senovinis persų oro kondicionierius – bokštas vėjo gaudyklė.
DSC_0020

Trumpas prisėdimas rūmų kavinėje, ir traukiam toliau…

Brangakmenių muziejus įsikūręs Centriniame banke. Įeinant į muziejų viską atima, net telefonus, pinigines, praeinam pro kelis metalo detektorius.

Įspūdingi juvelyrikos dirbiniai! Ko gero nesu mačius tiek papuošalų vienoj vietoj 🙂

Darya-ye Nur – didžiausias pasaulyje rožinis deimantas, neatrodo toks įspūdingas, kaip galėtum tikėtis (nuotrauka iš interneto)
The_Daria-e_Noor_(Sea_of_Light)_Diamond_from_the_collection_of_the_national_jewels_of_Iran_at_Central_Bank_of_Islamic_Republic_of_Iran

Kur kas daugiau laiko praleidžiu prie šachų karūnų ir prie 34 kg sveriančio žemės gaublio, padarytas iš 51 tūkst. brangakmenių.

Pavakary važiuojam į didįjį turgų – Bazare Bozorg. Turgus yra iš keleto koridorių, kurie savo ruožtu turi išsišakojimus, viso yra apie 10 km ilgio.
IMG_5408

Užsukam į vieną kilimų parduotuvę. Pažindinamės su persiškais kilimais iš įvairių regionų. Akys raibsta nuo raštų, spalvų.
_IMG_5425

_IMG_5417

_IMG_5452

_IMG_5443

Katukas šildosi ant saulutės 🙂
DSC_0052

Vakarieniaujame iraniečių namuose, pas gidės draugus. Šeimininkė rodo savo darytus nuostabius paveikslus, medžio inkrustacijos technika.
IMG_5476

Oho, kokia vakarienė! Stalas dengiamas ant žemės, kambario vidury, susėdam visi kartu su gausia šeimyna aplinkui “stalą”. Labai skanu! Puiki pirma pažintis su persišku maistu!
IMG_5487

Po vakarienės grįžtam į viešbutį, netoliese yra buvusi Amerikos ambasada, kur 1979 m. revoliucijos metu vyko 444 dienų įkaitų drama… Ir šiandien ambasados sienas dengia antiamerikietiški piešiniai…
IMG_5492

Išbandau vietinį internetą, jungiuosi prie viešbučio Wi-Fi. Veikia gmail, Instagram, Telegram. O jei norisi Facebook, delfi ir kitų vakarietiškų puslapių, jau reikia apeidinėti cenzūrą, t.y. jungtis į kitas šalis per VPN. Gerai, kad prieš kelionę buvau nusipirkus mėnesinį abonementą PureVPN. Aišku, interneto greitis nėr čia toks geras, kaip mes pripratę Lietuvoj…

Antra diena Tehrane prasideda Niavarano rūmų komplekse, kuris statytas Kadžarų ir Pechlevi valdymo laikais. Pagrindiniai rūmai pastatyti 1958-1968 m., čia gyveno paskutinis šachas iki revoliucijos, kai buvo nuverstas. Džiaugiuosi, kad revoliucija buvo pakankamai “kultūringa”, išsaugojo šachų rūmus, meno kūrinius ir t.t.
_IMG_5534

_IMG_5511

_IMG_5523

_DSC_0104

Geriam arbatą Niavaran sodo kavinėje. Jau pamažu ateina jausmas, kad prasidėjo atostogos…
_IMG_5541

_DSC_0109

Važiuojam toliau…
_IMG_5552
Šiandienos pietūs. Nuotraukos kairėje – persiška sriuba, dešinėj – tradicinis persų patiekalas Halymas, verdamas visa naktį, pastoviai maišant…
IMG_5559

Tradicinė persiška arbata su cukraus kristalais (nabat)
IMG_5564 (1)

Po pietų važiuojam į Irano Kilimų muziejų, kur eksponuojama daugiau nei 100 persiškų kilimų, nuaustų nuo 17 a. iki dabar.

Rodos, kiekvienu galėtum grožėtis valandas… O dar gerai būtų žinoti persų mitologiją…
_IMG_5582

_IMG_5589

_DSC_0127

Viršutiniame aukšte laikina šiuolaikinių kilimų ekspozicija.

_DSC_0132

Įdomi informacija apie kilimo kūrimą, pavyzdžiui, prie šio buvo praleista virš 2500 valandų!

Kilimų kūrimas:

Netoliese yra Tehrano šiuolaikinio meno galerija, pasaulinio lygio kolekciją surinko paskutinė šachinė Farah Diba.

Rene Magritte skulptūra
IMG_5594.jpg

Šiuo metu čia belgų menininko Wim Delvoe paroda:

Galerijoje ieškau iraniečių menininkų darbų.
Abolghassem Saidi paveikslas Medžiai
_DSC_0144.jpg

Poeto ir dailininko Sohrab Sepehri Medžių kotai
Sepehri.jpg

Nasser Assar paveikslas
Assar.jpg

Tuo ir baigiasi kelionė po sostinę, iškeliaujam į pietus…

Pagaliau aš čia, prie Lovie pilies durų!

The Smell of War (liet: karo kvapas) paroda dedikuota pirmajai dujų atakai Pirmo Pasaulinio karo metu, lygiai prieš 100 metų. Didžioji dalis meno kūrinių – kvapai!
IMG_2907

Kartu su bilietu gaunu detalų parodos aprašymą. Lankytojo gidas rašo, kad kvapai yra nekenksmingi, tačiau uostymas yra jūsų pačių rizika (angl.: The scents are harmless. However, smelling is on your own risk). Tik paskui suprantu, ką jie turi omeny…

Olfaktoriniai, ir ne tik, kūriniai. Emergency BraDr. Elena Bodnar – būdas greitai pasigaminti kaukę dujų atakos metu 🙂 Iš Ukrainos kilusi medikė už šį išradimą yra gavusi Ig Nobel premiją.
IMG_2918

Dar vienam ukrainiečių menininkui dedikuota nemaža dalis parodoje. Caflo Yrot (1874-1970) – gydytojas, vertėjas, mokytojas, laisvalaikiu kūrė meną, pagrindinė priemonė – kvapas. Tačiau pasauliui niekada neparodė savo kūrybos. Tik 2014 metais, menininko sūnus susisiekė su Peter de Cupere ir pristatė tėvo darbus. Tikroji menininko pavardė yra neatskleidžiama, Yrot Caflo yra pseudonimas, ir perskaičius iš kitos pusės gauname – olfactory 🙂

Zenit kameros dėklas primenantis nosį. Kūrinio pavadinimas – Nosis matymui (angl: Nose to See). Užfiksuoti akimirką galima ne tik vaizdu, bet ir kvapu. Uoslė tokia pat svarbi kaip ir matymas.
IMG_2939

Kitas šio menininko kūrinys sukurtas iš Eastman Kodak 1912 metais – Odorografas (запахвидовище). Viduje yra bekvapis muilas, sugeriantis kvapą. Kūrinį paliko savo kambaryje, po jo mirties šeima galėtų prisiminti jo kvapą… Neišku, ar odorografas veikė, greičiausiai tai labiau kaip pareiškimas, kad kvapas gali atkurti atimintyje vaizdinius.
IMG_2928

Sakyčiau, gana kontroversiškas kūrinys Le parfum de sang (kraujo kvepalai). Kaip medikas labai domėjosi kūnu ir kūno kvapais. Laikė, kad labiausiai asmeniški kvepalai yra kraujas. Be kraujo žmogus negali gyventi, bet ir negali uosti savo gyvenimo kvapo – kraujo kūno viduje. Taip atsirado idėja apie kvepalų pompą, sujungtą su adata…
IMG_2944

Turint omeny, kad tai buvo XX a. pradžia Ukrainoje, menininkas tikrai buvo tikrai labai progresyvus savo laikmečiui.
IMG_2950 (1)

Parodos kuratorius ir dalyvis, belgų menininkas Peter de Cupere taip pat gali šiek tiek šokiruoti savo kūryba.

Dead Body Bullets (2000-2015). Stiklinės kulkos pripildytos mirusių kūnų kvapo. Kulkose yra skirtingas kvapo koncentrato kiekis, priklausomai nuo amžiaus, lyties, kūno ūgio ir svorio, jo mirties metu… Iš didesnio kūno daugiau galima išdistiliuoti… Nori nenori prisimeni Suskind’o Kvepalų Grenujį…

Meno kūrinys kvestionuoja nužudymą, nes ir po mirties lieka kvapas. Mirusio kūno kvapą ir kitus šio meninko kūrinius padėjo sukurti IFF perfumeriai.
IMG_2923

Kitas kūrinys – Heroes also die (Herojai taip pat miršta) (1997-2015) – lauro lapų šalmai. Lauras yra pergalės simbolis, tačiau herojai irgi miršta… Po kiekvienu šalmu buteliukas su skirtingu kvapu, reprezentuojančiu skirtingą personaliją. Galima išsirinkti vieną iš kvapų, užsipurkšti sau ant rankos ir tokiu būdu tarsi trumpam atgaivinti herojų…
IMG_2954 (1)

War Flower 1 (2014) kaip granatos formos gėlė auganti iš šalmo. Gėlė kvepianti paraku, simbolizuojanti natūralią kovą dėl išgyvenimo.
IMG_2920

Blood Drop Monument (2015) kraujas laša į šalmą. Aišku, tai ne tikras kraujas. Raudonai dažytas šviežio kraujo kvapas. Galima užsidėti kvapo ant bloterio arba odos…
IMG_2932

Ko gero įdomiausi parodos kvapai – perfumerio Chistophe Laudamiel oro skulptūros (Air Sculpture).

Palapinė turi 2 duris, pastoviai įpurškiamas kvapas, tokiu būdu jis visuomet yra gana stiprus. Užėjus į palapinės vidų tarsi susilieji su kvapo skulptūra, įkvepi ir nori nenori – kvapas tave kažkur nuneša…

Medical Horse #2 (2015) perkelia į WWI medicininės pagalbos palapinę – desinfekciniai kvapai, mediciniai augalai, alkoholis…
IMG_2935

OMG – as in: Oh Merde! Gas! #4 (2015) viduje imituojamas dujų atakos kvapas. Sunkiai nusakomas kvapas, bet norisi rauti iškart iš tos palapinės…

Panašiai ir Fear (2012) (baimė) – tiesiog jauti tvyrančią šaltą miško drėgmę, kažkokią metalinę grėsmę… Toks jausmas, kad akimirkai atsiduriu kažkur miške apkasuose su sunkiai apsakoma stingdančia baime…
IMG_2936_

Dar vienas menininko kūrinį galima pauostyti ant bloterių, aišku prisitepu ir sau ant riešo… The Liberating Smell of Michelin-Breguet Airplains (2015) turi miškų žalumos, o kartu sunkaus lėktuvų metališkumo, odos. Tačiau nėra toks tamsus, kaip tie kvapai palapinėse…

Christophe Laudamiel dabar vienas įdomiausių menininkų su ilgu sąrašu projektų. Tarp kurių – 2009 metais sukurta pirmoji Kvapų Opera (Scent Opera) su 30+ kvapų, kvapo takelis filmui The Perfume (pagal Suskind romaną). 2012 metais pirma solo paroda Phantosmia…all but the smell dedikuota tik kvapų menui, ne gana to, atskleidė parodos kvapų formules!

Beje, čia galima paklausyti kaip perfumeris pasakoja apie baimės kvapo kūrimą.

Kai kurių kvapų aš nesugebu uostyti daugiau nei akimirką. Kala tiesiai į pasąmonę. Viename iš olfaktorinių kūrinių buvo jausmas – dar įkvėpsiu ir supykins… Monument (2015), sukurtas Claros Ursitti, išleidžiamas į orą kas pusvalandį, kad sušvelninti poveikį. Menininkė paskutinius du metus tyrinėja gendančius kūnus…

Kita menininkė antrina su savo kvapu. Tiesa, realizuotas ne naudojant parfumerines medžiagas, bet supermarkete pirktą mėsą. Specialiai šiai parodai sukurtas Maki Ueda kūrinys The Juice of War – Hiroshima and Nagasaki (2015). Anot menininkės, su karo kvapu labiausiai asocijuojasi gendantys kūnai. Menininkė savo tinklaraštyje aprašo, kaip buvo kuriama instaliacija. Kvapą užuodi palindus po gaubtu
IMG_2933_

Visai kitoks parodos eksponatas – Lisos Kirk kūrinys Revolution (2008), sukurtas su parfumere Patricia Choux, yra ir oficialiai išleisti kvepalai, kuriuos galima įsigyti ir naudoti 🙂

Lisa Kirk revoliucijų dalyviams ir liudininkams uždavė klausimą Kaip kvepia revoliucija? Atsakymas: sudžiuvęs kraujas, degėsiai, degalai, šlapimas. Kvapas gana animalistinis, stipriai jaučiamas civetas, muskusai, oda, mediena, vetiverija.

Kvapo pristatymo reklama: https://vimeo.com/15666669

Dar pora menininkų kūrinių Scratch and sniff technika. Camilla Nicklaus-Maurer Fieldpost (2015) centre – 100 metų atvirukas su Lovie pilies vaizdu. Atvirukas buvo siųstas 1915 metais vokiečių kareivio iš Belgijos fronto. Žiūrovui siūloma pirštu patrinti nuotrauką ir užuosti buitinių dujų kvapą.
IMG_2925

Sue Corke & Hagen Betzwieser Moon (2010) sukūrė mėnulio atvirutę pagal Apollo astronautų teigimą, kad mėnulis (tiksliau mėnulio dulkės) kvepia paraku…
IMG_2929_

Pabaigai Gayil Nails interaktyvi instaliacija iš trijų dalių atkurtoje WWI palatoje (kas čia, Lovie pilyje ir buvo WWI metu). Pakėlus kiekvieną iš dujokaukių išgirsti dujų šnypštimą ir užuodi skirtingą kvapą, reprezentuojantį vidinę būseną – Nightmares arba karo košmarai (gendantys kūnai, šlapimas, purvini rūbai, purvas), Self-Soothing Shell-Shock arba išgijimo iliuzija (išplauti rūbai, laimo kvapas), Hallucinations arba susitaikymas, sugrįžimas į pasaulį (kalėdų vakarienės kvapas).
IMG_2952

Labai stipru! Visa paroda tikrai nukelia 100 metų atgal, į karo baisumus… Kvapas daug galingesnis už vaizdines priemones atminties ar įspūdžio perteikimo prasme.

Nesu patyrusi karo. Juolab WWI, kokiu būdu man viskas tarsi atsistojo prieš akis? Ar tiesiog bendras miksas situacijų, patirčių plius vaizduotė? Ar gal tai daug giliau, kaip esu skaičius apie tyrimus apie baimių persidavimą per genus?.. Kaip pavyzdžiui, čia vienas iš tokių tyrimų su pelytėm ir vyšnios kvapu…

Pirma mano aplankyta rimta olfaktorinė paroda. Ko gero, viena geriausių šios kelionės patirčių…

Kvapų kūrimas man yra įdomiausias būtent kaip meno rūšis, kaip išraiškos priemonė perteikti idėjas, emocijas. Ir tiesiog nuostabu, kad šitos parodos kūriniai-kvapai yra tokie stiprūs, tiesmuki, nenugludinti, ‘neįvynioti į vatą’!

Išėjus iš parodos turiu ‘atsičiukinti’, sugrįžti į šitą pasaulį… Ir koks džiaugsmas, kad kol kas jame nėra karo!
IMG_2970__