Posts Tagged ‘Ispanija’

Ispanija, Madridas

Posted: October 27, 2017 in Ispanija 2017
Tags: , , , , , ,

Tradicinė firmos kelionė rudenį. Šį kartą į Ispanijos Karalystės sostinę – Madridą.

Per pirmas dienas ne daug Madrido tenka pamatyt.

Vakarinė Plaza de Espana
IMG_0469_.jpg

Torre de Madrid kairėje pastatytas 1957 m., tuo metu tai buvo didžiausias pastatas pasauly.

IMG_0473_.jpg

Šeštadienio popietę pora valandų pasivaikščiojimui. Praeinam karaliaus rūmus:
IMG_0490_.jpg

IMG_0484_.jpg

Santa María la Real de la Almudena katedra
IMG_0506_.jpg

Atrodo, geras triukas 😉 Toks ramus sėdi. Tikriausiai ten kėdė paslėpta :))
IMG_0503_

Pilna Ispanijos vėliavų ant namų. Įdomu, jie čia taip visada ar dabar, kai Katalonija juda link nepriklausomybės.

IMG_0522_.jpg

Artėja Helovinas…
IMG_0517.jpg

Plaza Mayor verda gyvenimas, ko gero labiausiai turistinė Madrido vieta…
IMG_0529_

IMG_0537_.jpg

O sekmadienį prasideda mini atostogos. Kelios valandos pabraidžiojimui po Madridą.

Gran Via. Pastatų dydis, oho! Visąlaik galvą užvertus…
IMG_0552_.jpg

IMG_0553.jpg

IMG_0561_.jpg

IMG_0570_

Vienoj aikštėj eilė prie kažko… Ogi stovi žmonės tam, kad užlipti ant Hario Poterio šluotos 🙂
IMG_0566_.jpg

IMG_0563_.jpg

IMG_0573_.jpg

IMG_0576_.jpg

IMG_0577_.jpg

IMG_0579_.jpg

IMG_0581_.jpg

IMG_0583.jpg

IMG_0584_.jpg

IMG_0587_.jpg

IMG_0589_.jpg

IMG_0596_.jpg

IMG_0599.jpg

IMG_0612_.jpg

Uždaryta gatvė, policija. Gal koks protestas del Katalonijos?
IMG_0618_.jpg

Priėjus arčiau paaiškėja, kad kažkoks festivalis. Kaimo folkloro kolektyvai šoka, groja.

Šitie geruliai su klumpėm ant špilkų
IMG_0650_.jpg

Didžiulė minia, priėjus arčiau – avių banda!
Susirūpinu, ar nesikankina avinukai. Gi sustumti taip į vieną krūvą… O kur dar miesto triukšmas…
IMG_0657_.jpg

Po to avinukai pradeda judėt…

IMG_0675_.jpg

Visai neaišku kodėl ir kaip. Ir dar tiek vargo paskui valyt gatves… Tik paskui paaiškėja, kad čia kasmetinė Madrido šventė Fiesta de la Trashumancia, kai avinukai “okupuoja” miestą.

IMG_0677_.jpg

Mercado San Miguel yra gera vieta greit papietauti. Už kelis eur galima nusipirkti tapas.
IMG_0688_

IMG_0685_.jpg

Traukiu link traukinių stoties, iš kur kelionė į Toledo.

Antocha stotis ko gero gražiausia stotis kokioj tekę būti. Viskas dėl sodo.
IMG_0703_.jpg

Vėžliukai užkrečia savo lėtumu…
IMG_0717_.jpg

Laukimas čia neprailgsta. Į peroną patekti galima tik praėjus security check, kaip oro uoste… Gal ir gerai, kažkaip saugesnis jausmas.

Iš Toledo grįžtu po poros dienų. Madride vėl turiu tik pusdienį.

Traukiu link dailės galerijų.

Pradžiai CaixaForum – šiuolaikinio meno galerija. Įspūdingas vertikalus sodas.
IMG_1402_.jpg

Šiuo metu čia dokumentinė ekspozicija. Dešimt istorijų. Nuo Libano elito fotoreportažo iki projekto apie San Salvadoro moteris, kur visiškai uždrausti abortai, moterys sodinamos į kalėjimus jei įvyksta persileidimas…
IMG_1413_.jpg

IMG_1422_.jpg

IMG_1437_.jpg

Paskutinė istorija apie ateities trapumą šiuolaikiniame pasauly.

Smagi interaktyvi ekspozicija. Krūva nuotraukų, galima išsirinkti kelias kurios limpa kartu. Įdomus jausmas, pradedi kitaip žiūrėt į nuotraukas, ieškot pranešimo, prasmių. Primena koliažų klijavimą 🙂
IMG_1441.jpg

IMG_1443_.jpg

Netoliese yra Prado muziejus – viena didžiausių pasaulyje meno kolekcija. Neturiu šį kartą visakam nei laiko nei energijos. Noriu tik apžiūrėti El Greco.
IMG_1445_.jpg

Artėdama prie pasatato matau ilgą ilgą eilę… Jau svarstau, kad tikriausiai nestovėsiu. Einu link priekio, o ten žiūriu, kad eilė prasideda visai ne prie kasų ar įėjimo į muziejų. Keista, kad eilė išvis atrodo, kad eina į niekur 🙂 Matyt kažko nežinau…

Beiškodama El Greco aptinku įžymųjį Velasquez paveikslą. Dar spėju nufotografuot, kol nepripuolė apsauga, pasirodo, negalima čia fotografuoti…
IMG_1451_

Apžiūriu El Greco paveikslus ir einu lauk. Muziejaus mąsteliai įspūdingi, čia net poros dienų neužtektų visakam…

Išeinu iš muziejaus ir matau, kad dabar yra didžiulė eilė prie įėjimo… Ta pati, kur mačiau prieš tai, tik dar didesnė… Svarstau, gal čia koks nemokamas įėjimas vakarais būna, kad šitokie kiekiai žmonių…
IMG_1452_.jpg

Šalia botanikos sodas. Iki uždarymo dar valanda. Pasineriu į kvapų jūrą…

Ruduo… ne daug kas žydi net ir Ispanijoj…
IMG_1469_.jpg

IMG_1509_.jpg

IMG_1484_.jpg

IMG_1489_.jpg

Surandu dar keletą pasislėpusių irisų.
IMG_1480.jpg

Jurginų kolekcija nuostabi…
IMG_1514_.jpg

IMG_1524_.jpg

IMG_1531_.jpg

IMG_1534_.jpg

IMG_1537_.jpg

IMG_1540_.jpg

IMG_1528_.jpg

IMG_1518.jpg

IMG_1477_

Puiki mini atostogų pabaiga!

 

Advertisements

Ispanija, diena 4: Guadalest

Posted: September 11, 2013 in Ispanija 2013
Tags: ,

Nesimiega man šiandien, keliuose dar prieš saulėtekį… Vaizdas pro kambario langą:

Sauletekis

Lekiu i Benidorm pusę, gal pavyks nuvažiuot i Guadalest. Kažkokia mistiska man Benidorm autobusų sistema… Jei spėsiu išnarpliot per valandą, tai pateksiu į Guadalest.

Traukiniu stoty apiplyšusi aut. stotelė, yra 16 nr tvarkaraštis. Laikai surašyti tik prie kelių stotelių, maršrutas eina per daugybę gatvių. Aišku tik viena, kad 16 tikrai važiuoja per Benidorm centrą. Pėsčiom lyg ir tolokai iki to neaiškaus centro… Nusprendžiu pritaikyti minios taisyklę, juk išlipus iš traukinio miesto pakrasty logiška, kad dauguma patrauks link centro. Atvažiuoja autobusas Nr. 1, visi sulipa. Aš dar dvejoju, bet ta apiplyšusi stotelė man nepatinka. Įlipu ir aš.

DSC06336

Po keliu min GPS pagalba atpažįstu vieną iš 16 aut. pravažiuojamų gatvių. Iššoku iš autobuso. Stotelė atodo labai panašiai. 16-ojo tvarkaraštis yra.  Laukiu. Dar ateina mintis, gal dar verta lėkt į centrą. Tik bėda, kad žemėlapis nesako, kuri vieta yra tas “centras”. Nusprendžiu nesiblaškyt, palaukt kokį pusvalandį…  Ir koks džiaugsmas, kai atvažiuoja tas 16-as! Aš, aišku, mosikuoju abiem rankom, kad tik pastebėtų ir sustotų… Pasirodo,16as yra pusiau turistinis autobusas, kol nuvažuojam iki Guadalest, kelis kartus eina įrašai 4 kalbom apie Guadalest ir kitus pakelės kaimus… Guadaleste turiu 2 valandas. Tai vienintelis autobusas per dieną, reikia spėti…

Ridenuosi paskui minią į kalno viršų… Vaizdai kalno viršuje nerealūs!
ezeras

ddd

DSC06322

guadDSC06302

Kaip sako šis užrašas: keliautojau, sustok!

Dar užsuku į Casa Orduna, XVII a. statytus aristokratų šeimynos namus, etnologijos muziejų. Leidžiuosi žemyn pro turistines parduotuvėles.

IMG_5130 lempos

Belaukdama autobuso atrandu levandinius šalavijus (arba laukines levandas?)… Uostau, uostau… prisidedu į kišenes.

geles1

Benidorm’e pietauju triukšmingoje paplūdimio kavinėje. Žiūriu į pilną žmonių paplūdimį ir mąstau, kokie žmonės renkasi tokias atostogas?.. Ar viskas priklauso tik nuo mūsų lūkesčių? Fantazijos? Ir jei nėr didelio išrankumo, tai gal tuomet daug lengviau?..

Benidorm

Nusibosta man greit Benidormo triukšmas, patraukiu atgal į savo ramų paplūdimį.

Ilgokai laukiu autobuso į traukinių stotį, pastudijuoju autobusų naudojimosi taisykles 🙂 Kažkur skaičiau, kad po Franko diktatūros Ispanijoje vis dar pilna taisyklių. Nors dauguma jų nesilaiko. Pvz., visuose traukiniuose keistas užrašas, ir aišku, mačiau pilna tokių, kurie susikrauna kojas ant sėdynių.

autikota trauk

Benidormo stoty pagaliau dešifruoju autobusu tvarkaraščius. Pasirodo, reikejo aptikti toki viena skaičiuką – autobusų stotelės numerį 🙂 Galėjau niekur į miesto centrą nevažiuot, 16-as turėjo pravažiuot ir pro stotį… Kaip dažnai būna, tiesa slėpėsi čia pat, tik reikėjo neskubėt ir atidžiau paanalizuot 🙂

Grįžtu į savo kaimą, mirkstu jūroj…

Po to vakarienė viešbučio kavinėj. Iškart prisistato vakarykštis katulis. Šiandien mums žuvies diena. Katukas gana baikštus, matyt kas yra nuskriaudęs… Vel gauna nemažą dalį vakarienės.
Įdomiai čia ispanų vaikučiai kviečia katinukus – megdžioja katinus, miaukia visai kaip kačiukai 🙂

Šiandien vakare pagaliau atsirado tas  atostoginis jausmas, kai pradedi sau leisti neskubėti…

Ispanija, diena 3: Cartagena

Posted: September 11, 2013 in Ispanija 2013
Tags: , ,

Sekmadienio rytas Cartagenoje. Iš pat ryto lekiu į senamiestį. Vaikštinėju visai tuščiom gatvėm.

IMG_4993_

Išlikę nemažai XX a. pradžios art nuveau pastatų. Prie šito namo man spoksant, praeinanti pro šalį vietinė senutė, tikra savo miesto patriotė aiškina (aišku, ispanų kalba), kad tai yra labai labai senas pastatas – Grand Hotel:

DSC06162_ IMG_4997_

Erdvios aikštės, graži krantinė.

IMG_5004_

Skulptūros. Senamiestyje – Šventos savaitės procesijų personažai. Krantinėje – paminklas terorizmo aukoms atminti.

DSC06150_DSC06169_

Jau darosi karšta, patraukiu į muziejus. Visų pirma – romėnų teatras, pastatytas 1 a. pr.m.e., imperatoriaus Augusto valdymo laikais.

Romėnai Cartageną užkariavo per antrajį punų karą. Savo kolonijose romėnai dažnai statydavo teatrus, kurie buvo naudojami teatro vaidinimams, susirinkimams ir ypač Romos imperijos šlovinimui skirtiems renginiams. Džiaugiuosi, kad neseniai žiūrėjau serialą Rome, ir jau turiu šiokį tokį įsivaizdavimą apie Romos imperiją ir imperatorių Augustą.

Žlugus Romos imperijai, teatras buvo palaidotas po pastatais (palaipsniui užstatytas). Tik 1990 m. buvo identifikuota, kad po namais slepiasi romėnų teatras. Dar 1991m. vaizdas buvo toks. 2003 m. jau pilnai atkastos teatro liekanos.

DSC06178_r

DSC06187_rDSC06183_r

Taip karšta šiandien, kad vėl norisi ieškot kondicionuojamų patalpų. Casa de la Fortuna kas išvertus reiškia Sėkmės namai. Tai turtingų romėnų namo liekanos (1 a.).  Išlikę ištisos namo sienos. Namas turi tokį pavadinimą, nes prie vieno kambario grindyse yra užrašas – Fortuna propitia, kas yra sėkmės palinkėjimas. Kitame kambary išlikę dekoracijos, ypatingai graži Laimės paukšė:

DSC06188_lpIMG_5018_lp

Kažkoks geras jausmas vaikštant po šio seno namo liekanas. Nedaug kur griuvesiai sukelia tokį ramybės jausmą. Norisi tikėti, kad čia gyveno laimingi žmonės.

Toliau netoliese esantis civilinio karo bunkeriu muziejus. Civilinis karas Ispanijoje buvo 1936-1939 m., tarp respublikonų ir nacionalistų, vadovaujamų generolo F. Franko. Nacionalistai pasitelkę Hitlerio pagalbą, laimėjo karą ir iki 1975 m. Ispaniją valdė Franko diktatūra.

Iliustratyvus filmukas iš dokumentinių įrašų ir nuotraukų. Koks trapus tas gyvenimas. Šiandien žmonės mėgaujasi ramiu gyvenimu , o rytoj jau bombarduojami jų namai…  Skaitant istorija, susidaro toks jausmas. kad dauguma žmonijos kartų išgyveno karus. Labai tikiuosi, kad man neteks patirti karo ir panašių baisumų…

Liftu kylu į kalno viršų, Castillo de la Concepcion, XIII a. pilis.

Karys3IMG_5049

Virtualiai vartau senovines knygas iš karaliaus Alfonso X bibliotekos 🙂

DSC06246_ Knyga

Papietauju, iki traukinio dar 1,5 val, nusprendžiu, kad spėsiu pažiūrėti punų sienos liekanas. Siena, kaip namai, kuriuose gyveno miestą saugantys kariai.

siena

Daug kur muziejuose galima pažiūrėti filmukus, daugiausiai animacinius. Čia pilnametražinis animacinis filmas apie gyvenimą Cartaginoje prieš 2000 metų, pirmos kelios minutes iliustruoja punų karą:

Šalia punų sienos buvo rasta XVI a. vienuolyno kripta su palaidotais vienuoliais. Sukrečiantis vaizdas. Nereiks nė šimto metu, ir mūsų kūnai pavirs į panašias kaulų krūveles…

kaulai1 kaulai2

Išvažiuoju į Alicantę, veliau tramvajum į kaimą prie jūros, kur apsistoju trim dienoms.

Vakariene viešbučio kavinėje. Greit prisistato mažas labai alkanas katinukas. Išprašo nemažą dalį jautienos uodegos troškinio (Rabo de toro).

katukas

Po vakarienės dar vaikštau krantine, mėgaujuosi ošiančia jūra pro savo kambario langą

IMG_4922

Rytas Alicantėje.

Nusimaudom, papusryčiaujam, susipakuojam daiktus. Į kambarį užeina Mila pasakyti, kad jau laikas išsikraustyt  😉

IMG_4925

Patraukiam į MARQ, Alicante archeologijos muziejų. Muziejus giriasi, kad yra gavęs ne vieną apdovanojimą už inovatyvumą, interaktyvumą, ir t.t. Tikrai, įdomus, gražiai padarytas muziejus. Tik gerai būtų daugiau informacijos anglų kalba…

Geriau su anglų kalba – laikinoje ekspozicijoje iš Hallstatt (Austrija). Pasirodo, druskos persotintuose kalnuose viskas labai gerai išsilaikė net 7000 metų.

Įdomu, kad mokslininkai  dar iki šiol nesupranta kai kurių daiktų paskirties, kaip jie buvo naudojami. Eksperimentinė archeologija nagrinėja įvairias hipotezes ir nesuranda atsakymų.

IMG_4947

BrUn2BrUn BronzUn1BrUn3

Eidama pro eksponatus mąstau, kad kiekvienas iš tų daiktų kažkada priklausė konkretiems žmonėms… Toks jausmas, kad lyg įsibrauni į tų žmonių privačią erdvę.

Ko gero labiausiai kontraversiškas eksponatas – žmogaus ekskrementai. Pagal juos mokslininkai gali nemažai pasakyti apie tų žmonių mitybą… Štai ir vieno iš patiekalų receptas.

IMG_4965Receptas

Įdomi pasirodo ekspozicija apie naudotas spalvas. Manoma, kad Austrijos kalnakasiai tuo metu (prieš 7000 m.) rengėsi gana spalvotai. Aprašoma kaip jie natūraliom priemonėm išgaudavo tokias tekstilės spalvas.

IMG_4959 MARQDazymas

MARQ galėčiau sėdėt ilgai, tačiau ateina siesta, išvaro mus iš muziejaus.

Papietaujam ir patraukiam į traukinių stotį. Čia kelioms dienoms išsiskiria mano ir draugės keliai. Ji išvažiuoja savo reikalais į šalies gilumą, o aš važiuoju link Cartagenos. Traukinys į Cartagena vėluoja beveik valandą. Traukiny vėl pasigailiu, kad per mažai moku ispanų kalbą. Suprantu tik, kad šalia manęs sėdinti mergina pradeda panikuoti, nes traukinys važiuoja ne į tą miestą, kurio jai reikia (Murcia arba Cartagena). Atrodo, kad Alicantėje kelis vagonus nukabino ir jie nuvažiavo kita kryptimi. Beveik užsikrečiu jos nerimu ir suabejoju, ar traukinys vis dar važiuoja į Cartageną.  Tačiau daug nepergyvenu, pavartau Lonely planet, atrodo, kad Murcia man irgi tiktų 🙂 Nusprendžiu, kad kur nuveš traukinys, ten ir lipsiu…

Visgi pagal aplinkinių kalbas (visas vagonas stengiasi padėti merginai patarimais) ir telefono GPS suprantu, kad vakarą praleisiu, kaip ir planuota, “Naujame Naujajame Mieste”, ką reiškia romėnų duotas šio miesto pavadinimas – Cartagena Nova.

Išlipus iš traukinio, lekiu į viešbutį, nes jau temsta. Šį kartą – Los Hobaneros, 3 žv. viešbutis netoli stoties – “atsigavimui po Versalio”. Tvarkingas viešbutis su visais priedais. Pagirtinas istorijos propagavimas koridoriuose, tačiau man viešbutis pasirodo šaltas ir nejaukus. Greit pasiilgstu tos chaotiškos šilumos ir žaismingumo iš prieš tai buvusio bežvaigždžio pensiono…

IMG_4981

Lekiu ieškot valgyt į senamiestį. Kažkaip sugebu dar pasiklyst ir ne iškart randu centrą su restoranais.

IMG_4985
Po vakarienes dar šiek tiek pasišlaistau ir patraukiu link viešbučio. Ir visai netiktėtai aptinku naktinį romėnų teatrą 🙂

DSC06133

Įspūdingas reginys vidury miesto!!

Rygpjūčio pabaiga. Patraukiu į Ispaniją. Šį kartą keliauju ne visai viena, šiek tiek laiko būsiu su drauge.

Ispanijos pakrantės miestelyje Alicantėje atsirandame jau beveik po vidurnakčio. Taxi išmeta netoli viešbučio. Ieškom įėjimo, ir kažkur iš viršaus pasigirsta: Vita?!

Pasitinka viešbučio, skambiu pavadinimu Pension Versalles, šeimininkai – pagyvenęs dėdulė ir šuniukas Mila. Aišku, šeimininkas nekalba angliškai. Bet kažkaip mistiškai viską išsiaiškinam.

Viešbutukas gana linksmas, sakyčiau su charakteriu: juokingai dekoruotos sienos kambary (“įrėmintas” plakatas, palmės, neoniniais dažais apipaišytas veidrodis), palūžęs tualetas (bendras visam viešbutukui), kambario langai į jaukų, vynuogėm apaugusį vidinį kiemelį. Gavom kambarį šalia tualeto, tai man pirmą naktį ilsėtis šiek tiek trukdė tualeto kvapai, garsai…

IMG_4929IMG_4895IMG_4932IMG_4979IMG_4977IMG_4872

Ryte išsikrapštę iš viešbučio aptikom, kad gyvenam visai senamiesčio centre. Pusryčiai savivaldybės aikštėje. Nusižiūrėję ką vietiniai valgo, užsisakom tostadas (skrudinta duona su priedais). Ypatingai skanūs – su pomidorais.

Maskatuojamės žemyn, link jūros. Oho, kiek žmonių paplūdimy! Tiršta ne tik ant smėlio, bet ir jūroj. Ko gero, nesu mačius tokio kiekio vienoj vietoj… Įkišam kojas į jūrą, bet jau darosi karšta, ieškom šešėlių, patraukiam vėl į senamiestį.

Slankiojam po parduotuves, muziejus. Man labiausiai prie širdies – MACA, ispanų šiuolaikinio meno muziejus. XX a. tapyboje, skulptūroje atsispindi gana niūri Ispanijos istorija – pilietinis karas, Franko diktatūra.

Sukam ratais po Alicantės centrą. Užkliūna akis už įspūdingo dydžio medžių.

IMG_4889DSC06103

Sunkiai sekasi adaptuotis prie Ispanijos karščio, pavakary lendam į viešbutį pailsėti. Pralinksmina Mila, kieme lekiojanti neįtikėtinu greičiu paskui lazerinį žymeklį 🙂

Pailsėję leidžiamės į atgijusią vakarinę Alicantę. Viešbutukas šalia 14 a. bažnyčios Iglesia de Santa Maria, tačiau dieną neįleidžia, tik vakare, per pamaldas.

IMG_4898_

Dar vėliau užsukam į kitą bažnyčią – baziliką. Kol apžiūrinėjam, baigiasi pamaldos, staiga užgroja vargonai. Nesinori niekur eit. Pasirodo, vyksta vestuvių repeticija – Mendelsono maršas ir visa kita.

Vakarienei – sangrija, sardines ir paelija (ko gero labiausiai tipinis Ispanijos patiekalas). Vėliau kiek klausinėjau sutiktus ispanus apie labiausiai tipinį maistą, visuomet pirmu numeriu paminėdavo paeliją, kuri yra ir kilusi iš Valencijos regiono.

Po vakarienės dar užeinam į krautuvėlę, kurioj jau buvom dieną ir susipažinom su jos savininkais – ukrainiečių pora. Paplepam dar su ukrainiečiu apie imigrantų gyvenimą Ispanijoj, nesibaigiančią krizę, orus ir pan., ir traukiam miegoti. Taip baigiasi pirma para Ispanijoje…