Posts Tagged ‘France’

Iš Graso važiuoju į Mentoną.
IMG_3555.jpg

Jūros! Ko daugiau reikia?… Man išvis nedaug reikia iki pilnos laimės. Atvažiavau ir sėdžiu viešbuty, spoksau į jūrą…
DSC_0010_.jpg

IMG_3586_.jpgKai jau visai sutemsta, išsikrapštau ieškot vakarienės. Viešbučio vadybininko siūlytas Les Artistes nedirba. Tai valgau šalia, kiek kičiniam La Vita e Bella. Svarbiausia, kad galiu sėdėt lauke, netoli jūros 🙂

IMG_3725.jpg

Rytas. Žada lietų.
IMG_3871_.jpg
Po pusryčių pėdinu link senmiesčio.Bioves sodelis miesto centre.
DSC_0015_.jpg

IMG_3752_.jpg

DSC_0017_.jpg

DSC_0019_.jpg

Mentonas yra citrusų sostinė, vasarį turi citrinų festivalį 🙂
DSC_0024_.jpg

Anot legendos, kai Adomas ir Ieva išeidinėjo iš rojaus, Ieva prigriebė vieną “auksinį vaisių”. Adomas pasibijojęs Aukščiausiojo pykčio, liepė Ievai išmesti vaisių. Bet… Praėję daugybę kalnų ir pievų, atsidūrė vienoje gražioje įlankoje su egzotiniais augalais, tai priminė Ievai rojų… Čia ir pasodino Ieva citriną. Taip atsirado Mentonas 🙂

Anot wiki istorikų, žmonės čia gyvena nuo paleolitinių laikų.

Pakeliui žiūriu nuorodos į TI. Kaip tik pradeda krapnot. Ramiai leidžiu laiką skaitinėdama TI. Lietus sulėtina viską… Ir gerai, kad čia užsukau. Paaiškėja, kad būtent antradienį neveikia botanikos sodas… Tad einu ieškot Jean Cocteau Wedding room.

Ieškau, pro kur čia įeiti, nuorodų nesimato… Miesto savivaldybė, logiška, kad čia ir bus santuokų kambarys 🙂
IMG_3756.jpg

Vau! Gražu, jauku… Bet norint vestuvių čia, reik mentoniečio…
IMG_3793.jpg

IMG_3770.jpg

IMG_3773.jpg

IMG_3774.jpg

img_3777

Paskui traukiu link St Michel bazilikos, į viršų.
DSC_0032.jpg

DSC_0033.jpg

DSC_0044.jpg

DSC_0051.jpg

IMG_3823.jpg

IMG_3813.jpg

DSC_0046.jpg

IMG_3829.jpg

IMG_3825.jpg

Dar iki XIX a. čia, bažnyčioje, buvo laidojami žmonės. O anot trip advisor, top 1 Mentone – senosios pilies kapinės. Tai ką, ropščiuosi dar į viršų. Po Graso kalnelių – viskas yra juokas 🙂
IMG_3831.jpg

dsc_0059

Kapinėse nori nenori , prisimeni, kad viskas praeina… viskas baigiasi kada nors… netgi gyvenimas…
DSC_0078.jpg

DSC_0071.jpg

DSC_0066.jpg

DSC_0074.jpg

DSC_0081.jpg

DSC_0086.jpg

Apačion…

IMG_3848.jpg

Praeinu pro turistines parduotuvėles 🙂
IMG_3852.jpg
Pietūs prie jūros, aišku!..
IMG_3862.jpg

DSC_0098.jpg

Popiet traukiu į kita miestelio pusę – Serre de la Madone sodus.

Gerai, kad pagaunu autika, nes pėsčiom būčiau užtrukus…
IMG_3873_.jpg

Sodas nuostabus! Šiek tiek apleistas, ne per daug nučiustytas. Kaip ir visas Mentonas, vadinantis save Prancūzijos perlu.
IMG_3883.jpg

IMG_3985.jpg

IMG_3921.jpg

IMG_3959.jpg

IMG_3942.jpg

IMG_4007.jpg

img_4023

IMG_4030.jpg

Pralinksmina kai kurie augalų pavadinimai 🙂

IMG_3955.jpg

IMG_3977.jpg

IMG_3978.jpg

IMG_3981.jpg

IMG_4069.jpg

Sodas tuoj užsidarys, ropoju žemyn. Išeidinėdama dar aptinku osmantus!
IMG_4097.jpg

Viešbuty pailsiu, vakarienė Des Artistes. Po to dar einu pabraidžiot po vakarinį Mentoną.
IMG_4124_.jpg

Ant Bastiono irgi Jean Cocteau. Čia dabar menininkui dedikuotas muziejus.
IMG_4135.jpg

IMG_4127_.jpg

Kitą dieną turiu dar gerą pusdienį.
IMG_4147_.jpg

IMG_4150_.jpg
Iš pat ryto traukiu į Botanikos sodą Jardin Botanique et Exotoque Val Rahmeh. Labai tvarkingas, viskas sužymėta numeriais, nedidelis plotas, iki uždarymo pietums turiu valandą. Viską spėju apžiūrėt.
DSC_0112_.jpg

DSC_0142_.jpg

DSC_0178_.jpg

DSC_0104.jpg

DSC_0173.jpg

DSC_0150_.jpg

DSC_0193.jpg

DSC_0202.jpg

DSC_0125_.jpg

Aišku, mielai apsilankyčiau čia dar kartą 🙂 Gal kitą kartą daugiau laiko turėsiu…
Norėčiau dar aplankyt ir kitus sodus – ne viską spėjau

Vėl aš prie jūros…
DSC_0206.jpg

IMG_4269.jpg

Užsuku trumpam į meno muziejų – Jean Cocteau Collection Severin Wunderman.
IMG_4293.jpg

Trumpametražinis dokumentinis Jean Cocteau filmas apie savo kūrybą – La villa Santo Sospir

Baiginėjasi sutrumpinta atostogų Provanse versija – kaip 4 metus atgal, tik 4 kartus trumpesnės 🙂
IMG_4312_.jpg

Pietūs prie jūros, po to į oro uostą, namo…
IMG_4329.jpg

Advertisements

Toliau keliauju po Langedoc-Roussillion kraštą. Važiuoju į viduramžių miestą – Carcassonne.

Anot legendos, 795 m. imperatoriaus Charlemagne apgulties, trukusios 5 m., metu žmonės jau visai neturėjo ką valgyti. Buvo likęs paskutinis grūdų maišas ir kiaulė. Saracėnų princesė Carcas, kuri po vyro mirties valdė miestą, užsakė tą patį brangiausią paskutinį maišą grūdų, sumaitino kiaulei, ir išmetė už tvirtoves. Kai kiaulė dideliu greičiu atsitrenkė į žemę, Charlemagne armija klaidingai pamanė, kad tikriausiai miestas turi dar daugybę maisto, jei gali mėtytis grūdais prišertom kiaulėm… Nusprende, kad apgultis – bergzdžias reikalas ir atsitraukė nuo miesto 🙂 Carcas paskambino (“sonned”) pergalės varpais, anot šios legendos iš čia ir miesto vardas 🙂

Miesto aukso amžiuje, apie 1100 metus, čia valdė nepriklausomi ir atviri valdovai, draugiškai gyveno kartu su žydais, katarais, o tuo metu trubadūrai kūrė poemas apie idealią meilę. Liberalus požiūris leido klestėti turtingam intelektualiam gyvenimui, tačiau galiausiai tai lėmė miesto nuosmukį. Kažkuo primena Vilnių XV amžiuje ir vėlesnę istoriją… Popiežius ir kryžiuočiai stengėsi atsikratyti liberalių pažiūrų Kataro judėjimo. Kol galiausiai XVII a. kraštas buvo įkorporuotas į Prancūziją.

Išlipus ieškau kaip nuvažiuot į viešbutį. Taxi nė vieno nesimato, tik laukiantieji… Prašau stoties info kioske iškviesti taxi. Ne iš kart, bet iškviečia. Laukiu jau 20 min, atvažiuoja pora mašinų, bet ne man. Turistų porelė klausia, ar laukiu taxi. Jie važiuoja į oro uostą, irgi niekaip nesulaukia buso.Kai atvažiuoja busas, šaukia man, kad eičiau kartu, nes autobusas važiuoja pro senamiestį, net pakalba su vairuotoju, kad man pasakytų kada išlipti. Žiūriu tik, kad autobusas niekur nestoja, kažkoks ekspresas… Galiausiai vairuotojas sustoja vidury kelio, visai ne stotelėj, parodo į kurią pusę eit, pasirodo, visai netoli viešbutis. Nuostabus jausmas, kai sulaukti tokios netikėtos pagalbos iš praeivių 🙂

Įsiregistruoju viešbuty, dar gaunu rekomendacijų vakarienėms.

Užkopiu į kalno viršų, la Cite, čia senamiestis. Oho, įspudingai! Visgi nesitikejau tokio dydžio.
IMG_2390_

Praėjus pro vartus skinuosi kelią per turistų hordas… Užeinu į TI, priskaičiau anksčiau, kad verta eiti į naktines ekskursijas. Bet pasirodo, dabar tik vietine kalba. Anglų tik dieną, per pačius karščius 2 pm… Nepasirašau 🙂

Pradedu suprasti komentarus apie per daug surestauruotą senamiestį… Restauratoriai sulaukė nemažai kritikos apie tai, kad atnaujinti pastatai atrodo “per švariai”. Restauratoriai argumentavo tuo, kad buvo siekiama parodyti, kaip atrodė miestas viduramžiais, kai buvo ką tik pastatytas…

DSC_0849_

Laukiu kol miestą apleis daytripper’iai… Nepraeisiu gi ramiai pro kvepalų buteliukus 😉
IMG_2386_

Po sunkios dienos pavargę arkliukai…
DSC_0649_

Užsuku trumpam į bažnyčią. Išėjus į aikštę aptinku minią žmonių – gatvės show. Magas! O Lonely Planet rašė, kad vasarą neįmanoma čia surasti magijos…
DSC_0661

Levituojantys burbulai ir iš žmonių skolintos monetos… Kaip jis ta daro??
IMG_2389

Laukiu vakarienės, užeinu į inkvizicijos muziejų.
IMG_2446

Mdas, jau noriu iš čia eit, nes turiu per daug gerą fantaziją, bijau kad liksiu be vakarienės, nes dingineja apetitas beskaitant apie inkvizicijos įrankius… Kaip rašo viename tekste, tai nėra visiškai praeitis. Yra ir dabar dar keletas šalių, kur tas vis dar vyksta… Fanatizmo rezultatai… Išeidama iš muziejaus džiaugiuosi, kad dabar galiu džiaugtis tikėjimo ir žodžio laisve…
DSC_0666_

Vakarieniauju vienoj iš rekomenduotų restoranų – Au Four Saint Louis. Išbandau tradicinį cassoulet, vietinę speciality – pupelių ir mėsos troškinį. Sunku patikėt, kad čia, pietuose, žmonės taip riebiai ir sunkiai valgo. Padavėjai puikiai kalba angliškai, o aš bandau su jais prancūziškai 🙂 Padavėja sako, kad tokį maistą jie valgo tik žiemą, kai šalta…

Po vakarienės klaidžioju senamiesčio gatvelėm.
IMG_2465_

DSC_0685_

DSC_0678_

DSC_0687

DSC_0711_

IMG_2515_

DSC_0720_

DSC_0722_

Maniau, kad jau ištuštėjo čia, kol neaptikau vienos aikštės, užkištos restoranais 🙂
Norisi ieškot ramiau. Ir randu – gatvės muzikos koncertas prie vienos iš sienų! Smingu ilgam čia…
IMG_2732

IMG_2528_

IMG_2547

Nesinori, bet laikas leistis žemyn, į naująjį miestą, viešbutį…

Kitą rytą atsirandu La Cite dar prieš minias.
IMG_2580_

IMG_2584
IMG_2587_

DSC_0757

Džiaugiuosi rytine šviesa…
IMG_2600

IMG_2604

Pabraidžiojus einu apžiūrėti Comtal pilies
DSC_0743

20 min eilėj prie bilietų! Na bet niekur neskubu, visa diena prieš akis…
DSC_0812

Pradžiai filmukas apie pilies ir Carcassonne istorija. Pastatyta XIII a. Tiesa, pirmi bokštai atsirado dar romėnų ir visigotu laikais IV a. Pilį pastatė Trencavel kunigaikščiai. Prijautė katarams, kai popiežius paskelbė kryžiaus karus prieš eretikus. 1209 m. Carcassonne nukariavo prancūzai, jie irgi pridėjo nemažą dalį, tuo metu pilis buvo strateginėje vietoje, netoli sienos su Aragonu. XVII a., kai Kataloniją pasidalino Ispanija ir Prancūzija, Carcassonne pasidarė nutolo nuo sienos, prarado svarbą ir pilis buvo apleista. XIX a. architektas Eugene Viollet-le-Duc aptiko griuvesius, vėliau buvo paskirtas atrestauruoti pilį ir senamiestį. Kai kurias vietas atstatinėjo pagal piešinius. Kai kuriem statiniams ne iškarto atspėjo laikmetį. Pavyzdžiui, buvo laikoma, kad vienas bokštas iš daug vėlesnių laikų, ir vėliau aptiko jį paminetą jau 333 metais. Dabar Carcassonne saugo UNESCO.
DSC_0791

DSC_0793

DSC_0813

DSC_0825

DSC_0807

DSC_0830

DSC_0835

DSC_0841

Išlindus iš pilies dar pėdinu aplinkui. Tyrinėju, kaip kintanti dienos šviesa keičia pastatus.
DSC_0846

DSC_0741

Po pietų raunuosi į viduramžių show turistams. Nors prancūziškai nelabai, bet kaip ir viskas daugmaž aišku 🙂
DSC_0913

DSC_0928_

Interaktyvus spektaklis, vienu metu šalia prisėda “riteris” 🙂 Nepraleidžiu progos – selfin’u 🙂

Išejus iš šou, jaučiu, kad karštis dar nenuėjo… Svarstau – arba bažnyčia, arba parduotuvės, arba mokyklos muziejus. Einu į pastarąjį.
IMG_2705_

Leidžia pabandyti rašyti su plunksna. Pakeverzoju ir aš 🙂
IMG_2702

IMG_2706_IMG_2708_

Po to – bažnyčia. Randu, kad čia viską dieną koncertuoja rusų ansamblis iš Maskvos. Kol apiūrinėju bažnyčią, pora kartu padainuoja po 2 dainas, tada pasako, jei norit daugiau, pirkit cd 🙂 Kažkaip labai jau atvirai komercija…
DSC_0935_

DSC_0691_

Po to, aišku, parduotuvės 🙂
DSC_0652_

Laukiu vakarienės sodelyje prie pilies
DSC_0948_

DSC_0951_

Vakarieniauju kitame rekomenduotame restorane – Adelaide. Negaunu vietos su vaizdu, visgi geresnėse vietose reikia rezervuotis high season metu. Jaukus nedidelis kiemelis.
Kartais manęs klausia, ar nenuobodu keliauti vienai. Niekada! Visada įdomu spoksoti į žmones – poras, šeimas, grupes ar pavienius. Kiekvienas žmogus nori nenori transliuoja save – veido išraiškom, laikysena, kūno sudėjimu, eisena, drabužiais ir t.t. Kiekvienas – vis kitoks, ir įdomus, ir gražus!

Jei sėdi šalia arti kito staliuko, tai dar gali gaudyti pokalbius. Jei svetima kalba, tai bandyti suprasti. Jei nėr žmonių, tai ne mažiau įdomiai galima stebėti savo mintis 🙂

Dabar sodelyje sėdi daug šeimų ir kelios poros, viena visai šalia manęs, vietiniai. Deja, viską suprantu tik tada, kai jie užsakinėja maistą. Paskui tik mažos nuotrupos…

Paskutinis Prancūzijos vakaras šioj kelionėj. Trečias kartas šitoj šaly, kuo toliau, tuo labiau pamilstu šį įdomų kraštą, nuoširdžius žmones, melodingą kalba. Tikiu, kad ne paskutinis kartas čia 🙂
DSC_0952_

Po vakarienės praeinu vėl per tą patį meditacinės muzikos praėjimą, kaip vakar, ir smingu ilgam 🙂 Ar tai smilkalų kvapai, ar muzika, užburia ir nepaleidžia ilgam…
IMG_2751_

IMG_2755

DSC_0962

Ir visai neteisus Lonely Planet gidas, visgi įmanoma surasti magijos, pagauti duende Karkasonėj net ir vasarą…

Prancūzija, Collioure

Posted: September 13, 2015 in Prancūzija 2015
Tags: , , ,

Pagaliau pietūs, jūra! Kiek spalvų!
DSC_0445_

Pirmą kartą Languedoc-Roussillon krašte. Pirmas sustojimas visai pietuose, netoli Ispanijo sienos – Collioure arba Cotlliure kataloniškai. Čia pavadinimai dviem kalbom – prancūziškai ir kataloniškai.

Atrodo, žmonių ne mažiau nei Annecy, bet kažkokia visai kitokia nuotaika. Žmonės atsipalaidavę, niekur neskuba.
DSC_0517

IMG_1914

DSC_0336

DSC_0338

DSC_0382

DSC_0369_

Jauki krantine. Pilnos gatvės meno ir pietietiškų spalvų. Dar daugiau, visas senamiestis – gyva meno galerija. Matisse, Darain tapytų paveikslų reprodukcijos tose vietose, kur ir yra nutapyti motyvai!

XX a. pr. čia lankėsi ir tapė ne vienas žymus to laiko dalininkas. Čia gimė ir tapybos judėjimas – Fovizmas, svarbiausias dalykas – spalva.

IMG_1920_
IMG_1986_

IMG_1984_

Kai kur net yra rėmai, pro kuriuos gali pažiūrėti į motyvus. Kažkodėl smagu, kad prie jų yra eilės žmonių 🙂
DSC_0389

Braidau senamiesčio gatvelėm. Užeinu į vieną natūralių produktų parduotuvėlę, pamatau eterinių aliejų lentyną. Tai aišku, kad reikia viską prauostyti 🙂 Klausiu pardavėjos, ar turi ta firma puslapį kur galiu užsakyti per internetą. Pardavėja, ne daug kalba angliškai, bet labai draugiška, kiša po nosim visą kompiuterį, suveda google florame. Dar vaišina kažkokiais džiovintais vaisiais, kol as įsigilinus į eterinių lentyna 🙂 Įkrenta man į ‘krepšelį’ atlasinių kedrų aliejus. Buvo ir daugiau įdomių, bet bagažas labai ne guminis…
IMG_2260_IMG_2253_

Toks įspūdis, kad šitoj kelionėj visur paskui save vežioju lietų… Pradeda krapnoti, nors orų prognozės net neužsiminė apie tai…

Vakare visas miestukas permirkęs žuvies kvapais. Sakoma, kad čia geriausi pasauly ančiuviai… Vakarieniauju spalvingoj kavinukej – galerijoj  El Capillo, į kurią užeinu, nes patraukia akį ekspresyvūs peizažai 🙂
IMG_1996_

Sėdžiu dar krantinėj, spoksau į praeinantį pasaulį…
IMG_2005

Kūrybiškumas gi žmonių, klientus pritraukinėja visaip kaip – nuo šviečiančių indelių ledams iki mašinų.
IMG_2012_IMG_2013

Kitą rytą gana anksti išsikrapštau iš viešbučio, kol dar neišlindo į gatves minios.
Braidžioju senamiesty, kuris dar vadinamas Le Mouré kvartalu, greičiausiai pavadinimas kilęs iš maurų, kurie čia kažkada gyveno.
IMG_2032_

IMG_2042_

IMG_2043_

DSC_0423_

Miestukas ruošiasi dienai…
IMG_2088_

Atrodo, katalonai nepraleidžia progos pasididžiuoti 🙂 Prancūzų Katalonija (arba Šiaurės Katalonija) atsidūrė Prancūzijoje po Pirėnų pakto 1659 m, po Ispanijos-Prancūzijos karo.

Beje, ne užilgo (2015 rugsėjo 27) bus dar vienas reikšmingas balsavimas dėl Katalonijos ateities – ispaniškos Katalonijos parlamento rinkimai. Daug info specialiame puslapyje, trumpai ir aiškiai išdėstyta Katalonijos istorija.
IMG_2276_

DSC_0435_

IMG_2078

Praeidama pamatau turistinį traukinuką. Dar yra vietų, tuoj tuoj išvažiuos… Ir aš 🙂
Traukinukas užtempia į pati kalno viršų. Vynuogės čia auginamos jau nuo 6 a. pr.m.e.
DSC_0468_

DSC_0477_

Saint Elme fortas
DSC_0475_

Vienoj atkarpoj traukinukas stringa kokiai 15 min, kol iš kelio pasitraukia mašinos. Net neapsikentęs traukinuko vairuotojas padeda vienai mašinai 😉
DSC_0493_

Pravažiuojam Port Vendres, kuris specializuojasi bananų importu 🙂
DSC_0502_

Išlipus iš trukinuko traukiu į miesto pilį. Iki šių dienų išlikę 13-17 a. statiniai. Paskutinį kartą didelė rekonstrukcija daryta žymiojo prancūzų architekto Vauban. Šios rekonstrukcijos metu buvo nugriauta nemaža dalis senamiesčio…
DSC_0522_

DSC_0549_

DSC_0541_

Sodelis
DSC_0518_

DSC_0526 (1)_

Vaizdeliai nuo pilies!
DSC_0573_

DSC_0572_

IMG_2165_

Dalis pilies erdvių skirta menui. Retrospektyvinė Pierre Parce fotografijų paroda.
Menininkė pristato ir savo darbo procesą
IMG_2146 (1)IMG_2151_

IMG_2152

Christiane Laporte Maso paveikslai ir skulptūros
DSC_0569_IMG_2177_

Pietauju krantinėj. Viskas labai lėtai. Bet man nė motais, niekur neskubu…
Bandau surasti Modernaus meno muziejų. Niekaip nesuprantu kur jis, žemėlapy surandu vienintelį muziejų – Peske vardu. Pasirodo, Jean Peské ir atidarė čia modernaus meno muziejų 🙂 Tiksliau, Jan Mirosław Peszke, nes buvo lenkų kilmės dailininkas, gimęs Ukrainoje, vėliau emigravęs į Prancūziją.

Gaunu dar vieną dozę meno – šiuo metu čia Pierre Buraglio darbų paroda
IMG_2203_ IMG_2201

Užsikapanoju iki kalno viršaus. Malūnas, sukurtas miltams malti, o dabar spaudžiantis alyvuogių aliejų 🙂
DSC_0585_IMG_2225_

DSC_0590_

Pavakary braidžioju po senamiesčio parduotuvėles, meno galerijas. Ko gero dauguma galerijų yra ir meninininkų studijos.
IMG_1919_

Da Fanti
 IMG_2264

Garilli Nicole
IMG_2267_

Max Rovira
IMG_1950_

Kai kurie neleidžia laiko veltui – galima pažiūrėti, kaip gimsta laivai 🙂
DSC_0347 (1)_

DSC_0605_

IMG_2269_

IMG_2275_

Rodos vis kaupėsi kaupėsi didelis lietus, o nukrito vos keli lašai…
DSC_0619_

IMG_2294_

DSC_0621 (1)_

Baigiasi dar viena nuostabi atostogų diena…

DSC_0627_

DSC_0631_

IMG_2298_

Kitą rytą važiuoju į dar vieną miestuką. Prieš traukinį turiu dar apie pusantros valandos pasivaikščiojimui.

Turgaus diena šiandien! Nuo turistinių blizgučių iki vietinių sūrių ar kataloniškų medžio dirbinių, kurie ne daug skiriasi nuo to, ką galima rasti Kaziuko mugėj 🙂 Gintaras, nužiūriu, kad iš Latvijos…
IMG_2350_IMG_2345_

IMG_2361 (1)IMG_2357_

IMG_2359

Prieskoniai su eteriniais aliejais
IMG_2364_

Pėdinu į krantinę. Duokit man jūrą ar kalnus, daugiau nieko nereikia 🙂 Galėčiau ištisas valandas taip sėdėt ir džiaugtis…
DSC_0635_

Išsiregistruoju iš viešbučio ir į traukinių stotį…
Pora reprodukcijų pakeliui
IMG_2246_

IMG_2247_
Ir Collioure stoty menai 🙂
IMG_2365

Šiandien keliauju į pietus, į Alpes. Galėjau važiuoti ir vėlesniu traukiniu iki Grenoblio, bet kažkaip anksti nubudau… Tai jau 7:15 sėdžiu traukiny 🙂

Mąstau apie Savojos kraštą, iš kurio dabar išvažinėju. Savojos kunigaikštystės pradžia – 1003 m., ilgiausiai Europoj valdžiusi dinastija, iki 1714 m. Dabar Savoja pasidalinta 3 šalyse – Italijoj, Šveicarijoj, Prancūzijoj.

Savoja buvo aneksuota Prancūzijos 1860 metais – Turino paktas, po mėnesio balsavimas su 99,8 % pasisakiusiųjų už prisijungimą prie Prancūzijos. Na istorijoj ne pirmas ir ne paskutinis toks ‘balsavimas’… Lietuva panašų turėjo 1940…

1960 m. žodis aneksija buvo įgavus neigiamą atspalvį, tai 1860 m. įvykiai buvo pervadinti į inkorporaciją – Rattachement de la Savoie à la France (Incorporation of Savoy to France). XX a. antroj pusėj Savojoj, kaip ir kituose panašiuose Prancūzijos regionuose, atsirado nepriklausomybės judėjimas. Pradžiai yra siekis turėti bent jau atskirą regioną, kaip Elzasas ar Bretanė. Dabar Savoja yra Rhone-Alps regiono dalis. Pagal 2000 m. vykdytas apklausas, 41% -55% liaudies butu už atskirą regioną, ir tik 19%-23% už atsiskyrimą nuo Prancūzijos.

Dabar važiuoju į Dauphiné (delfinų) žemes. 1349 m. paskutinis dofinų kunigaikštis Humbertas II smarkiai prasiskolinęs, “pardavė” nepriklausomybę po to, kai mirė jo sūnus, vienintelis paveldėtojas. Mainais Prancūzija pažadėjo sekančiam karaliui pridėti pavadinimą le Dauphine…

Nenuobodžiauju važiuodama. Nutrūko rankinės užtrauktuko galas, tai perkratau viska, kol sumastau kaip padaryti greitą fix’ą – rašiklio spyruoklė 🙂

Jau kalnuose! Stotis vynuogynuose
IMG_1707

IMG_1703

Grenoblyje turiu pora laukimo valandų. Maluosi aplink stotį, geriu kavą vienoj kavinukėj, stebiu kaip šeimininkas ruošiasi pietums, gainioja balandžius, apžiūriu vienviečius mašinukus, po to valgau ledus Mac’e, spoksau kaip užkandžiauja žvirbliai… Taip ir sulaukiu kolegų.
IMG_1710

IMG_1733_

IMG_1741_

Keliamės į 1869 metrų virš jūros, į Alpe d’Huez, kur laukia draugų vestuvės 🙂
IMG_1761 (1)_

Aišku, čia kalnuoje high season ne dabar, o žiemą…
DSC_0233_

Tik prieš kelias savaites čia buvo Tour de France. Vienas sunkiausių etapų, 14 km, vidutinis pakilimas 7.9 %, 21 posūkis link kalno viršaus…
IMG_1756_

IMG_1794_

Už kelių km nuo Alpe d’Huez – senasis kaimelis Huez.
IMG_1771_

IMG_1778 (1)

Pirmas kartas prancūziškose Alpėse, ir realiai net nebuvau išlindus į kalnus…
Kažkodėl buvo labai sunku išvažinėt iš kalnų šį kartą… Tikrai norėsiu čia sugrįžt!!
DSC_0235

IMG_1788 (1)

Po nepakartojamų vestuvių Alpėse keliauju dar labiau į pietus. Kolegos paveža į Valence, kuris kartais vadinamas “vartais į pietus”. Valence pasirenku visiškai ekspromtu, tiesiog miestukas pakeliui link pietų. Nieko labai ir nežinau apie jį, tik viešbuty gaunu turistinį žemėlapį su “taškais”, kuriuos siūlo aplankyt.

Pirmadienį ryte, prieš eidama pagrybauti į senamiestį sumąstau užsukti į stotį. O ten paaiškėja, kad stotis tai ne ta, kurios man reikia 🙂 Pasirodo, iš Valence Ville turiu patekti į Valence TGV. Nusipirkus bilietą suprantu, kad pabraidyti po miestuką turiu mažiau nei pora valandų… Skuodžiu link senamiesčio 🙂

Valence įkurta romėnų 121 m., visuomet buvo viena iš svarbesnių kryžkelių regione.

Pavėsinė Kiosk De Peynet, vieta, inspiravusi menininką Raymond Peynet meilės serijai
IMG_1819

peynet-lovers

DSC_0241_

Katedra Saint-Apollinaire, 11 amžius, atrodo, turi mūriškų bruožų
DSC_0244_

DSC_0245_

Maison des Têtes (liet.: galvų namas). Statytas 16 a. Ne šiaip sau galvos. Vienose įamžinti romėnų imperatoriai, kitos vaizduoja laiką, laimę, vėją, mediciną, teologiją, teisę (namą pastatė universiteto profesorius).
IMG_1868
IMG_1830_

DSC_0268_

DSC_0271_DSC_0272

Kitas namas – Maison Mauresque, pastatytas 19 a., inspiruotas rytietiškų motyvų.
IMG_1859_

IMG_1844

Vienas gyventojas džiaugiasi rytine saulute
DSC_0277_

DSC_0278_

Dar pėdinu link armėnų centro. Spėlioju, ka jie čia veikia… Pasirodo, yra viena didžiausių armėnų bendruomenių Prancūzijoje. Čia atvyko po XX a. pr. armenų genocido. Labai stipri bendruomenė – su savo kvartalu, kinu, laikraščiu ir t.t.
DSC_0303

Miesto skulptūros pasakoja istoriją. Bonaparto statula. Bonaparto siena. Napoleonas šitam miestuke yra buvęs ne vieną kartą.
IMG_1870

IMG_1843

Įamžintas žymus prancūzų kulinarijos šefas Jacques Pic
IMG_1820

Šalia Napoleono dar aptinku įdomu medį 🙂

DSC_0301_
IMG_1875_

Jaukus mielas miestukas, tikrai būtų ką veikt ir visa dieną, vien jau muziejus su kokia meno kolekcija!

Jau lekiu link viešbučio ir stoties. Prie stoties akis užkliūna už reklamos 🙂 Pasirodo, tai eterinių aliejų, ekstraktų ir t.t. gamintoja Nateva. Augalai auginami čia, Drôme regione.
IMG_1880 (1)

Ne vienoj traukinių stoty mačiau pianinus, kviečia keliautojus pagroti 🙂
IMG_1890_

Valence TGV stotyje
IMG_1894_

Dar kelios valandos traukiniuose ir pagaliau pietūs! Laukia dar vienas įdomus etninis Prancūzijos kraštas – Katalonija.

Prancūzija, Annecy

Posted: September 6, 2015 in Prancūzija 2015
Tags: , , , , ,

Kitas kelionės sustojimas – Annecy, kurortinis miestukas prie Anency ežero.
DSC_0905_

Termometras rodo 35C… Tirštas sunkus karštis verčia ieškot uždarų patalpų… Lendu į Palais de l’ile, pastatytas XII a., kelis šimtmečius buvo kalėjimas, dabar muziejus, meno galerija.
DSC_0906_

IMG_1446

IMG_1419

Vaikštinėju iš lėto, apžiūriu visas ekspozicijas, nors kai kurios tik prancūziškai… Pražiūriu ir visus filmukus. Įdomus iraniečių menininko Mitra Farahani video apie Caravaggio paveikslą “Dovydas su Goliato galva”, tiksliau kaip skirtingai paveikslas interpretuojamas įvairių šalių gidų. Visai nesinori lyst lauk…
DG

Išlindus neapsidžiaugiu visai. Atrodo, kad patekau į visišką kraštutinumą Perouges ramybei, blogiau nei Lyon 🙂 Ko gero primena Palangą… Braunuosi per minias ir per labai turistines parduotuves…

Smegenys lydosi nuo karščio, bandau rasti turizmo informacijos centrą. Ten vadybininkė, kaip ir visur kitur, klausia iš kur aš, sakau Lituanie. Atrodo, šį kartą Prancūzijoje visi žino kas tai 🙂 Nereikia aiškinti, kaip prieš 2 metus. Vadybininkė sako, tai tikriausiai kalbi rusiškai ir įduoda pasivaikščiojimų gidą rusų kalba 🙂
DSC_0908_

DSC_0914_

DSC_0913_

Nupėdinu iki ežero, gana sunkiai randu vieta ant suoliuko pavėsy, smingu čia ilgam…  Laukiu, kol atvės, spoksau į praeinantį pro šalį pasaulį 🙂 Labai smagu spoksot į kamuoliuko ištroškusį ciuciką. Nepavargsta atnešti 🙂
IMG_1475_

Pėdinu atgal į senamiestį vakarienei. Kai kuriems pats darbymetis
IMG_1485IMG_1488

IMG_1486

DSC_0946_

Po vakarienes vėl link ežeruko…
DSC_0950_

Rytas Annecy. Gana anksti išsikrapštau iš viešbučio, galiu dar pasidžiaugti apytuščiu miestuku.
IMG_1508_

DSC_0968_

DSC_0983_

DSC_0992_

DSC_0001_

DSC_0971_

DSC_0967_

Po to einu pasivaikščiot su rusiško lankstinuko gidu. Pasirodo, kanaluose pilna šliuzų, reguliuojančių vandens lygį. Vieni elektriniai, kiti mechaniniai.
DSC_0012_

DSC_0005_

DSC_0008_

DSC_0023_

Oras staigiai kaista. O ir žmonės pradeda lysti į centrą. Pats laikas paplaukioti laivu. Imu 2 valandų turą Annecy ežeru. Pradžioj dar turėjau mintį išlipt kuriam nors kaime. Bet paskui to atsisakiau, nes taip ir nesugalvojau į kurį kaimą išsilaipinti, o ir kitas laivas būtų tik po kelių valandų…
DSC_0028

DSC_0069_

DSC_0092_

DSC_0083

Ieškau pietų. Vėl gaunu blogiausią kavinės vietą… Sako, jei viena, tai gali tik viduje. Nors yra ne vienas tuščias staliukas lauke… Lygiai taip pat kaip vakar per vakarienę 😦 Matyt čia jau tokia keista sistema Annecy high season metu – kiekviena vieta lauke neša pinigus… Ir kodėl, kuo labiau turistinis miestas, tuo prastesnis požiūris į atvykėlius?…

Na bet nesiruošiu aš čia sėdėt. Užkandu greit ir patraukiu į viršų, link plies. Nuostabi panorama kalno viršuj
DSC_0140_

DSC_0142_

Galima čia nemažai laiko praleisti, dauguma patalpų dedikuota menui, kitokioms ekspozijoms. Dabar nemažai skirta Aleksandrui Aleksejevui, rusų menininkui gyvenusiam Prancūzijoje, iliustratoliui, animatoriui. 1933 m. kartu su Claire Parker išrado pinscreen (adatėlių ekrano) animaciją.
IMG_1573_

DSC_0151_

IMG_1575_

Vienas iš poros sukurtų animacinių filmukų – “Nosis”.
https://www.youtube.com/watch?v=rFmCLVow0ts

Nuostabus Jacques Drouin animacinis “La Paysagiste Mindscape”, sukurtas naudojant pinscreen.
https://www.youtube.com/watch?v=ydiaPnag0YE

Lietus užklumpa. Gerą valandą laukiu įkliuvus bokšte, nes kaip tyčia nepaėmiau skėčio. Bet turiu daug laiko apžiūrėti Emmanuel Saulnier instaliaciją, dedikuotą Jean Jacques Rousseau.
IMG_1593_

IMG_1623

IMG_1625

Vakarienė restoranėlyje prie kanalo. Jau vėl žiūriu, kur čia mane įkiš 😉 Taip galima vienišam keliautojui ir kompleksą įsitaisyt 🙂 Bet ne, šitoj kavinėj viskas super – gaunu normalią vietą…

Po vakarienės einu dar pasivaikščiot. Pakeliu akis į viršų ir suprantu, kad šian bus nerealus saulėlydis!
DSC_0185_

DSC_0203_

IMG_1651_

DSC_0204_

Einu dar pasidžiaugti (ir nelabai) senamiesčio šviesom…
DSC_0206_

DSC_0211_

DSC_0222_

DSC_0225_

IMG_1673_

DSC_0214_

Anksti ryte iškeliauju į pietus, į Alpes…

Prancūzija, Perouges

Posted: September 3, 2015 in Prancūzija 2015
Tags: , ,

Iš Lijono važiuoju į nedidelį viduramžių kaimelį Perouges. Dieną prieš tai išsiaiškinu, kad traukinys išmes mane Meximieux-Perouges stoty, kuri yra už 1,5 km nuo Perouges… Nenusiteikus visai su lagaminu temptis į kalną 1,5 km 🙂 Lijono viešbučio vadybininkė labai draugiška, padeda su visakuo – atspausdina traukinių tvarkaraštį, užsako taxi iš Meximieux stoties į Perouges 🙂

Išlipu stoty prieš 5, aišku, taxi dar nėra… Oj kaip apsidžiaugiu, kai po kelių min pamatau įsukantį taxi! Vairuotoja kalba tik prancūziškai, bet visgi sugebam paplepėt šiek tiek. Jau buvau iš anksto pažiūrėjus raktinius žodžius, bandau suręgzti klausimą, ar galės atvažiuot rytoj manes paimti. Sako, reikia užsakyt per operatorių.

Įvažiuojam į Perouges senamiestį, o čia tiršta žmonių… Taxi skinasi kelia per minias, vairuotoja išlipa pora kartų vietinėse parduotuvėlėse paklausti kelio….

Pagaliau surandam. Taxi prisuka mažiau nei 10 Eur. Atiduodu pusantrokart tiek ir paprašau užsakyt rytdienai. Kiek suprantu, dar pasiginčija su operatore ar tai įmanoma. Pažada, kad rytoj bus 🙂

Įeinu pro duris su užrašu Chez Francoise (toks viešbutuko pavadinimas). Tuščia. Niekas neatsiliepia. Išeinu, apsidairau, šalia galetes kepa su tokiu pat pavadinimu 🙂 Pilna žmonių, kol prasibraunu paklausti… Mosteli į kitą gatvės pusę, ten turistinė parduotuvėlė kunkuliuoja nuo žmonių, klausiu moteriškės už prekystalio Francoise, sako čia aš,  ateisiu po 2 min 🙂

Stoviu, laukiu, žiūriu, kiek kaži pas vietinius yra tos 2 min… Pasirodo neužilgo, nuveda į kambarį. Sako, dirba tik vienas restoranas šian, nes antradienis…

Vos išlindus iš kambario ir aš nusiperku gabaliuką dar karštos galetės (paplotėlis su cukrum). Paprasta, šviežia, skanu.
Suku ratais. Kaimelis nedidelis, viena gatvė ratu ir viena centrinė aikštė.
IMG_1325_

Atrodo atvažiavau pačiu laiku. Minios žmonių ištirpo gana greit ir kaimelis liko su visa nuostabia ramuma.

Dar spėju įšokti prieš uždarant į muziejų – 15-16 a. Savojos Princo pilį.
DSC_0740 (1)_

Vaizdai viršuje, senos pilies kvapai!
DSC_0751_

Jose Subira-Puig skulptūrų paroda pilyje
DSC_0768_

IMG_1114_

DSC_0766_

DSC_0748_

DSC_0759_

DSC_0762

Panašiai įšoku, prieš pat uždarymą į vieną vyno rūsį, paraugauju vietinio vyno.

Aikštė su 200 metų senumo medžiu, pasodintu ne užilgo po Prancūzijos revoliucijos.
DSC_0809_

DSC_0817_

Vakarienei visgi yra 2 variantai. Šalia Francoise rekomenduoto dar yra prabangus, siūlantis vakarienes daugiau nei 2 kartus brangiau. Dar užsidėję ir lentą su michelin rekomendacija. Užeinu į Relais de la tour ir nesigailiu. Geriausia vakarienė šioje kelionėje kol kas. Nepersivalgau, nes yra tik pagrindinis patiekalas (menu tik lentoje, iš triju variantų imu tą, kurį suprantu 😉 ) ir desertų bufetas 🙂 Galima visako paragauti 🙂 Nuostabu!

Po vakarienės vėl suku ratais. Pasėdinėju ant suoliukų, džiaugiuosi kaimo ramybe.

IMG_1153_

IMG_1166_DSC_0815_
DSC_0816_

DSC_0823_

Norėčiau kada nors gyventi kokioj panašioj vietoj, kai ryškiai jaučiasi sezonai, paros cikliškumas. Tokiu būdu tarsi išryškėja kaimelio gyvybė…

DSC_0834_

IMG_1213

Vartai nuo 15 amžiaus! Vadinasi, medis nuo tu laikų?..
IMG_1230_

DSC_0846_

DSC_0856_

IMG_1274_

IMG_1253_

IMG_1240_

Jau visai sutemsta, išvažiuoja dauguma žmonių. Išlenda vietiniai gyventojai pasidžiaugti ramybe…
IMG_1309

Atrodo, čia irgi rūpinasi katukų sterilizavimu. Gana vaizdžiai parodyta
IMG_1191

Ramus rytas Perouges.
DSC_0866
Pusryčiams bagetė su uogiene. Tačiau kokia uogienė! Našlaičių arba Rožių žiedlapių. Kvapas! Skonis! Vienas iš vietinių rankų darbo gėrybių. Dar lekštės, puodeliai su barzdom, galetės, rankų darbo popierius, šilkas.
IMG_1323

DSC_0831_

Mėgaujuosi ryto ramybe. Net fotoaparato nesinori traukti dėl užrakto garso…
IMG_1322 (1)_

DSC_0895_

IMG_1375_

Langai!
DSC_0798_

DSC_0803_

IMG_1363_

IMG_1360_

IMG_1366_

Durys!
DSC_0870_

IMG_1383_

IMG_1382_

DSC_0890_

DSC_0885_

DSC_0893IMG_1364_

Langai, durys tarsi pasakoja istorijas apie tuos, kurie gyvena už jų…
Pabendrauju su gyventojais 🙂
IMG_1372_

DSC_0878_

DSC_0883_

Kai kurie dar skaniai snaudžia…
DSC_0897_

Apie 10 val jau pradeda rinktis vietinių pragyvenimo šaltinis, laikas važiuoti iš čia… Atrodo, kad pabuvau pačiu geriausiu laiku – vakare, anksti ryte 🙂 O dar prieš atvažiuodama pamačius, kad priima viešbuty tik nuo 5 val, rašiau sms klausimą, ar negaliu atvažiuot anksčiau… Gerai, kad man ir neatsakė Francoise į tą sms 🙂

Taxi atvažiuoja kaip ir planuota, dar apsukam siaurom gatvelėm beveik visą ratą, kol randa išvažiavimą.

Meximieux įlipu į traukinį link Lyon Part Dieu, iš ten link kito turistinio miestuko – Annecy…
IMG_1407_

Pagaliau atostogos!
Keliauju į šviesos miestą – Lugdunum, toks yra senovinis Lyon’o pavadinimas.
Prieš daugiau nei 2000 metų keltai čia, ant Fourvière kalvos buvo pastate šventyklą šviesos dievui Lugui. Formaliai miestą įkūrė romėnai 43 m. pr. m. e. Dabar Lijone gyvena panašiai kaip Vilniuj, apie 500 tūkst. žmonių, senamiestis saugomas UNESCO.
Jau ne pirmas miestas, kai grybauju su nuvykimu iki viešbučio 🙂 Išlipus iš lėktuvo patraukiu link Rhone express tramvajaus, taip greičiausia pasiekti miesto centrą, turiu ir bilietą. Deja, kartais visi priplanavimai nueina veltui – tvarkos saugotojai užtvėrę įėjimą, sako, linija uždaryta dėl kažkokio įvykio, kada atidarys, neaišku… Paklausus kaip nukakti į centrą, mosteli ranka į autobusus, pasako 6 aikštelė ir viskas. Ten jau pilna tokių kaip aš 🙂 Spoksau į autobusų tvarkaraštį – vienas tik numeris ir tas visiskai neaiškus, nes nėra jokių Lyon centras ar pan. stotelių. Bandau klausti vienų. Nieko nežino ir nekalba angliškai. Tada klausiu kitą – žino, bet kalba tik prancūziškai. Toks įspūdis, kad stotelėj tik pasimetę turistai ir vietiniai, kalbantys tik savo kalba 😉 Viena moteriškė labai nori padėti, bet ko gero angliškai kalba mažiau nei aš prancūziškai. Iš kokio trečio karto jau suprantu, kaip reikia važiuot, tik man rodos, ji bando nurodyti kiek sudėtingesnį variantą – per centrinę stotį.
Ilgai laukiam buso, pradedu mąstyt apie taxi, ale nusprendžiu, kad taip bus įdomiau 🙂
Atsiranda dar viena, angliškai kalbanti moteris. Mane priduoda naujai moteriškei – ‘follow her’ 🙂 Nu jau tikrai žinau, kad bus viskas gerai, būsiu pristatyta į vietą. Autobusas, tramvajus, metro – kol atvaziuoju iki Bellecour aikštės, išbandau visas 3 miesto trandsporto rušis, ir visa kelionė tik – 3,2 eur.
Išlipus iš metro, reikia susigaudyt kurioj pusėj viešbutis, ir staiga pradeda pilti kaip iš kibiro. Pasidedu daiktus, užkandu truputį ir einu pasivaikščiot, negi dabar lauksi kol nustos lyt 🙂
IMG_0528_

Suku ratais aplink Bellecour, vėjai visai užlaužia mano skėtį, tenka pirkti naują…
IMG_0537

DSC_0297

DSC_0289

Vakarienei einu į vieną iš bouchonų (taip čia vadinamos tradicinio lijonietiško maisto kavinės). Sunku išsirinkti, netraukia manęs šian nei prie galvų, nei prie kojų, nei prie žarnų… Maistas čia toks naminis, gana paprastas. Lijonas yra laikomas maisto gurmanų sostine, bet nepagaunu aš šiandien čia Duendes…
Po vakarienės dar šiek tiek pasišlaistau ir namo, į viešbutį.

Visi miestai, šalys turi savo augimo, klestėjimo ir nuosmukio laikus. Ko gero, Lijonas labiausiai klestėjo galų-romanų laikais, kuomet 300 metų tai buvo svarbiaus miestas vakarinėje Romos imperijos dalyje, po Romos.
Kitą dieną, iš pat ryto traukiu į romėnų laikus 🙂
Keliuosi funikulierium į kalvos viršų.
Čia buvo miesto širdis romėnų laikais, amfiteatras galėjo talpinti 10 tūkstančių žmonių.
DSC_0374

Ir kaip tais laikais statė namus, kad sienos stovi visus 2000 metų!
DSC_0362
Užsuku ir į romėnų muziejų.
Lijone buvo daromi stiklo dirbiniai. 3-5 amžiaus kvepalų buteliukai:
DSC_0397_
Romėnų kelių tinklas. Rašo, kad tais laikais Romos imperijoje buvo gana kosmopolitiški miestai, žmonės lengvai keldavosi gyventi kitur.
IMG_0587DSC_0392_

Išeidama pastebiu lankstinuką – Gadagne muziejuj paroda apie rožes! To man užtenka, pėdinu link rožių 🙂
Leidžiuosi žemyn pėsčia, nes kažkur užmačiau, kad pakeliui dar turi būti sodai, bet kažkaip nusileidžiu iki apačios ir nesurandu į juos įėjimo. Palieku kitai dienai…
DSC_0410 copy

Rožės – paroda apie rožes ir Lijono rožių augintojus. Nuo rožės anatomijos iki spalvų, kvapų.
IMG_0607IMG_0623_
Skirtingos rožės kvepia skirtingai – rožės, vaisiai, prieskoniai ir t.t.
Kvapų ratas
IMG_0617

Aišku, galima ir pauostyt – damaskinių rožių eterinis.
IMG_0622

Mini sodelis Gadagne muziejuje.
DSC_0427_
Traukiu pasivaikščiot į senamiestį (Lyon Vieux). Pakeliui praeinu Miniatiūrų ir kino muziejų, visai neplanavau aš į jį eit, bet kažkaip prie įėjimo pamačiau vieną kitą miniatiūrą ir susigundžiau trumpam užsukt. Ir koks man džiaugsmas, kai pamačiau, kad pirma ekspozicija (rūsyje) dedikuota filmui Perfume: The Story of a Murderer!
Filmui kurti naudotos dekoracijos. Puikiai perteikta atmosfera. Tame tarpe ir kvapais. Niūrus rūsys, buteliukai, rožės. Viskas tarsi persismelkę gyvybės ir mirties kvapais. Nerealu!
DSC_0434_

DSC_0435_

DSC_0437_

Laikas man čia sustoja, reikia gi apžiūrėt kiekvieną buteliuką… Pasirodo, specialiai filmavimui lenkų gamykloje buvo sukurta 1300 buteliukų. Grasso kvapų muziejus suteikė reikalingą istorinę medžiagą tam, kad sukurti 18 a. perfumeriją, kvepalų parduotuvę.
DSC_0449_

Kelios salės skirtos kino efektams. Pasirodo, kino triukai pradėti naudoti vos tik atsirado kinematografija, jau 1895 m. Pavyzdžiui, filmavimas aktorių ir aplinkos atskirai (žalias fonas).
KInas1

Plačiai buvo naudojamos miniatiūros. Les Trois Mousquetaires (2011) naudotas skrendantis laivas:
IMG_0691_

Didžiausia revoliucija buvo skaitmenizavimas. Pavyzdžiui, dabar gali būti nesunkiai redaguojamos scenos – iškerpami, perkeliami nufilmuoti aktoriai ir t.t. jei kartais pasikeičia scenarijus.

Nereali Julien Martinez gotiškų lėlių paroda vienoj iš salių:
IMG_0712_

IMG_0705_

Ronan-Jim Sevellec miniatiūros, mąstelis 1/12
IMG_0728_

Einu užkąsti. Po pietų – ekskursija. Vakar nusipirkau 2 dienom miesto kortą, vadybininkė įkalbėjo nueiti ir į pora ekskursijų, sakė, kitaip bus sunku vienai apžiūrėt trubules. Kas tai yra, tikiuosi čia ir išsiaiškint 🙂
Žmonių susirenka nemažai, spėlioju, ką čia darys su tokia minia. Ogi ateina 3 gidai, išdalina visiems imtuvus su ausinėm, gidas kalba – visi puikiai girdi 🙂

Pradedam nuo Lijono Katedros, baigtos statyti 15 a. Katedra statyta 300 metų, nes anot gidės, tuo metu jie dar buvo nepriklausomi ir statybas finansavo patys žmonės. Katedra buvo daug prašmatnesnė, nei dabar. Protestantų-katalikų karas 16 a., prancūzų revoliucija gerokai pravalė Katedros dekoracijas, paveikslus… Klausiu gidės apie tuos nepriklausomybės laikus, bet ji į kalbas daug nesivelia, sako, labai jau komplikuota Prancūzijos istorija…
DSC_0521_

Trubules atsirado po to, kai miestas smarkiai augo, namais užstatė visus tarpus, taip atsirado praėjimai iš vienos gatvės į kitą per kiemelius. Dabar dauguma praėjimų ir kiemų yra privatūs ir uždari.

IMG_0748IMG_0777_

IMG_0756_DSC_0500_

DSC_0505_

DSC_0470

Vienam iš kiemų randam ir gyventoją 🙂
IMG_0750

Patraukiu link Confluences, šviežiai iškepto muziejaus, atidaryto prie abiejų miesto upių susiliejimo vietos.
DSC_0509_

Labai daug žmonių (prie kai kurių salių reikia stovėt didžiulėj eilėj, kad patekti), per mažai struktūros, mano akimis. Na bet džiaugiuosi, kad šitiek žmonių domisi, iš kur mes atsiradom ir kur einam 🙂
Homo floresiensis žmonės gyveno prieš 95 tūkst. Metų Indonezijoje:
IMG_0783_

Viena ekspozicija apie 17 a. gamtos įdomybių muziejus Europoje, žemėlapyje ir Radvilų muziejus 🙂
IMG_0812

Šviečianti optinio pluošto suknelė
IMG_0804

DSC_0513_

Traukiu vėl į senamiestį vakarienei. Pralinksmina astrologinės dienos prognozės tramvajuose 🙂
IMG_0829

Sutemus dar viena ekskursija – naktinis šviesų Lijonas autobusu
DSC_0558_DSC_0557_

DSC_0551_

IMG_0854