Posts Tagged ‘Belgija’

Belgija, Ghent, Poperinge

Posted: September 23, 2015 in Belgija 2015
Tags: , , ,

Palieku Prancūziją. Ieškodama skrydžio namo aptikau variantą iš Carcassonne į Briuselį. Na o paskui atėjo mintis – sustoti dar porai dienų Belgijoje – užsukti į Ghent’ą ir aplankyt oflaktorinę meno parodą The Smell of War 🙂

Turiu nemažai laiko oro uoste. Skaitau apie Gentą, bandau išmokti kelias flamandų kalbos frazes. Žiūriu, turi nemažai panašumo į vokiečių ir skandinavų kalbas 🙂 Gent vardas kilęs iš keltų ganda, reiškiančio santaką. Žmonės gyvena čia nuo akmens amžiaus.

Įdomu, kad su Gentu susijusi karaliaus Arturo legenda. Apie 950 m. abatas Dunstan rado prieglobstį Ghente, kur paliko kelis su legenda susijusius rankraščius. Po 2 amžių famandų grafas Philipas perdavė mistinius rankraščius dvaro poetui Chrétien de Troyes, kuris parašė įžymųjį ‘Persevalis arba pasakojimas apie Gralį‘, įamžinęs karalių Arturą ir apskritojo stalo kunigaikščius.

XIII amžiuje Gentas buvo ketvirtas pagal dydį Europos miestas su 65 tūkstančiais gyventojų, arba antras po Paryžiaus į šiaurę nuo Alpių. Viduramžiais miestas klestėjo dėl drabužių industrijos, eksportavo nuo Baltijos iki Portugalijos, XII-XV a. 60 procentų šeimų iš to gyveno.

6 valandą atsirandu Gente. Viešbutis The Boatel ne eilinis šį kartą – gyvensiu laive!
DSC_0969_

DSC_0970_

Pralekiu per miesto centrą. Kažkoks gana intuityvus man pasirodo miesto išplanavimas.
DSC_0986_

IMG_2804_

Kaip čia mažai žmonių! Atgaiva po Prancūzijos 🙂
DSC_0993 (3)

DSC_0002_

DSC_0011 (1)_

Muzika miesto vidury
IMG_2834_

IMG_2809_

DSC_0007 (1)

DSC_0008_

DSC_0012 (1)_

Vakarieniauju vienoj iš centrinių aikščių ir pėdinu link savo laivo…
IMG_2862_

IMG_2867

Lėtas rytas Laive… Superiniai pusryčiai plepant su viešbučio savininku apie keliones, karus, miestus. Klausiu, kas yra geriausio Gente, nes turiu ne daug laiko, noriu dar po pietų nuvažiuoti į Poperinge. Sako, aišku, kad Paveikslas!
IMG_2878

IMG_2877_

IMG_2882_

IMG_2883_

Pėdinu į senamiestį. Šeštadienis, vestuvių diena, Rotušė.
DSC_0024_

IMG_2888_

IMG_2890_

Gento Katedra! Gerai, kad neleidžia fotografuot viduj, visai kitokia atmosfera… Paveikslas! Brolių Van Eyck Avinėlio aukojimas. Pažiūriu ir originalą, ir kopiją, perklausau visas istorijas audiogide…
vaneyck_lamgods
DSC_0034_

IMG_2892

Laikas greit pralekia, staiga susigriebiu, kad gi planavau apie pusę 12 išvažiuoti į Poperinge. Ko gero, nueit į Damport stotį jau nespėsiu, reikia bandyt pavažiuot su tramvajum į centrinę stotį. Įšoku į 1 numerį, kuris, įtariu, važiuoja link stoties… Štai ir stotis 🙂 Poperinge traukinys po 8 min! Greit prie bilietu automato. Po to jau beveik bėgu link perono, dar spėju paimt vandens iš automato. Valio! Spėju į traukinį! Dar reiks kažkaip sugalvot, kaip patekti į Lovie pilį, kuri yra 4,8 km už miesto…

Išlipu Poperinge, panagrinėju autobusų tvarkaraščius ir patraukiu link centro. Aišku, centrinėj miesto aikštėj randu turistų info centrą. Apsidžiaugiu, kad jie turi The Smell of War lankstinuką 🙂 Klausiu, kaip man iki jo nusigaut. Sako, 6-7 km. geriausia taxi 🙂 Jei nebūtų patys dienos karščiai, tai gal visai pasivaikščiau, bet…
Pasirodo, mieste yra tik viena taxi firma. Skambina vadybininkė taxi, nekelia, tada dar kartą, nekelia…

Pagaliau pavyksta prisiskambint! Tuoj atvažiuos. Atvažiuoja moteris su paprasta mašina, jokių taxi ženklų, jokių taxometrų, sako, čia jūs kvietėt taxi 🙂 ?

Pagaliau Lovie pilis! Visa laiminga išlipu iš taxi 🙂 Mėgaujuosi parkelio ramybe. Tuoj tuoj atsidarys pilis kartu su The Smell of War 🙂
IMG_2915_

Lygiai 14 val. Aš jau prie durų, paaiškėja, kad bilietus tai parduoda prie parko įėjimo… Lapatuoju gal kokį km atgal – bilieto 🙂

Pagaliau aš čia, prie Lovie pilies durų! Pasivaikščiojimo parodoje įspūdžius sudėjau atskirame įraše: https://travellogvita.wordpress.com/2015/09/21/belgija-the-smell-of-war/

Išėjus iš parodos pasėdžiu parkely, reikia sugrįžti į realybę…
IMG_2959 (1)_

Laukiu taxi, dar atvažiuodama susitariau, kad nuveš mane atgal. Vėluoja. Jau net susiruosiu eit pėsčiom nesulaukus, bet privažiuoja vėl moteris, mašina be taxi ženklų 🙂 “Taxi” vairuotoja dirba pilyje įsikūrusiame žmonių su protine negalia centre, taxi yra papildomas darbas.

Poperingėje, sugrįžus iš pilies, dar pabraidžioju po miestuką.
DSC_0055 (2)_

Užeinu į self service muziejų – karo laikų kalėjimo celę. Ateini, apžiūri, išeini 🙂 Originaliai padaryta celė – tikriausiai filmuką suka ant sienos 😉
IMG_2977_IMG_2987

Einu Poperingės gatvėm ir vis girdžiu, groja… Pasirodo, visas miestukas iškabinėtas garsiakalbiais, leidžia radiją. Visą dieną man tema – karas. Net per miesto radiją ėjo Status Quo In the army now 🙂
IMG_2992

IMG_2998_

Grįžtu į Gentą…  Ten dar pralekiu per senamiestį.
DSC_0060_

DSC_0076_

IMG_3011

DSC_0064_

IMG_3021

IMG_3024

DSC_0075_

DSC_0080_

DSC_0077_

Alkana, žiūriu, kad mano akimis geruose restoranuose prie kanalų visos vietos lauke užsėstos arba rezervuotos. Šeštadienio vakaras, ir vietiniai nori pasidžiaugti paskutine vasaros šiluma… Jamu paprastesnį variantą, svarbu kad randu vietos lauke 🙂 Desertui užsakau Poffertjes – surandu tai, ko labiausiai nesuprantu iš viso menu. Ir kodėl dažniausiai atsipalauduoju, kai ateina paskutinė atostogų diena??..

Dar vienas dalykas pralinksmina užėjus į kavinės vidų – išgirstu dainuojant lietuviškai – Alina Orlova!

Vakaras laive, kitą rytą jau baigiasi atostogos, skrendu namo…
IMG_3033

IMG_3041_

Advertisements

Pagaliau aš čia, prie Lovie pilies durų!

The Smell of War (liet: karo kvapas) paroda dedikuota pirmajai dujų atakai Pirmo Pasaulinio karo metu, lygiai prieš 100 metų. Didžioji dalis meno kūrinių – kvapai!
IMG_2907

Kartu su bilietu gaunu detalų parodos aprašymą. Lankytojo gidas rašo, kad kvapai yra nekenksmingi, tačiau uostymas yra jūsų pačių rizika (angl.: The scents are harmless. However, smelling is on your own risk). Tik paskui suprantu, ką jie turi omeny…

Olfaktoriniai, ir ne tik, kūriniai. Emergency BraDr. Elena Bodnar – būdas greitai pasigaminti kaukę dujų atakos metu 🙂 Iš Ukrainos kilusi medikė už šį išradimą yra gavusi Ig Nobel premiją.
IMG_2918

Dar vienam ukrainiečių menininkui dedikuota nemaža dalis parodoje. Caflo Yrot (1874-1970) – gydytojas, vertėjas, mokytojas, laisvalaikiu kūrė meną, pagrindinė priemonė – kvapas. Tačiau pasauliui niekada neparodė savo kūrybos. Tik 2014 metais, menininko sūnus susisiekė su Peter de Cupere ir pristatė tėvo darbus. Tikroji menininko pavardė yra neatskleidžiama, Yrot Caflo yra pseudonimas, ir perskaičius iš kitos pusės gauname – olfactory 🙂

Zenit kameros dėklas primenantis nosį. Kūrinio pavadinimas – Nosis matymui (angl: Nose to See). Užfiksuoti akimirką galima ne tik vaizdu, bet ir kvapu. Uoslė tokia pat svarbi kaip ir matymas.
IMG_2939

Kitas šio menininko kūrinys sukurtas iš Eastman Kodak 1912 metais – Odorografas (запахвидовище). Viduje yra bekvapis muilas, sugeriantis kvapą. Kūrinį paliko savo kambaryje, po jo mirties šeima galėtų prisiminti jo kvapą… Neišku, ar odorografas veikė, greičiausiai tai labiau kaip pareiškimas, kad kvapas gali atkurti atimintyje vaizdinius.
IMG_2928

Sakyčiau, gana kontroversiškas kūrinys Le parfum de sang (kraujo kvepalai). Kaip medikas labai domėjosi kūnu ir kūno kvapais. Laikė, kad labiausiai asmeniški kvepalai yra kraujas. Be kraujo žmogus negali gyventi, bet ir negali uosti savo gyvenimo kvapo – kraujo kūno viduje. Taip atsirado idėja apie kvepalų pompą, sujungtą su adata…
IMG_2944

Turint omeny, kad tai buvo XX a. pradžia Ukrainoje, menininkas tikrai buvo tikrai labai progresyvus savo laikmečiui.
IMG_2950 (1)

Parodos kuratorius ir dalyvis, belgų menininkas Peter de Cupere taip pat gali šiek tiek šokiruoti savo kūryba.

Dead Body Bullets (2000-2015). Stiklinės kulkos pripildytos mirusių kūnų kvapo. Kulkose yra skirtingas kvapo koncentrato kiekis, priklausomai nuo amžiaus, lyties, kūno ūgio ir svorio, jo mirties metu… Iš didesnio kūno daugiau galima išdistiliuoti… Nori nenori prisimeni Suskind’o Kvepalų Grenujį…

Meno kūrinys kvestionuoja nužudymą, nes ir po mirties lieka kvapas. Mirusio kūno kvapą ir kitus šio meninko kūrinius padėjo sukurti IFF perfumeriai.
IMG_2923

Kitas kūrinys – Heroes also die (Herojai taip pat miršta) (1997-2015) – lauro lapų šalmai. Lauras yra pergalės simbolis, tačiau herojai irgi miršta… Po kiekvienu šalmu buteliukas su skirtingu kvapu, reprezentuojančiu skirtingą personaliją. Galima išsirinkti vieną iš kvapų, užsipurkšti sau ant rankos ir tokiu būdu tarsi trumpam atgaivinti herojų…
IMG_2954 (1)

War Flower 1 (2014) kaip granatos formos gėlė auganti iš šalmo. Gėlė kvepianti paraku, simbolizuojanti natūralią kovą dėl išgyvenimo.
IMG_2920

Blood Drop Monument (2015) kraujas laša į šalmą. Aišku, tai ne tikras kraujas. Raudonai dažytas šviežio kraujo kvapas. Galima užsidėti kvapo ant bloterio arba odos…
IMG_2932

Ko gero įdomiausi parodos kvapai – perfumerio Chistophe Laudamiel oro skulptūros (Air Sculpture).

Palapinė turi 2 duris, pastoviai įpurškiamas kvapas, tokiu būdu jis visuomet yra gana stiprus. Užėjus į palapinės vidų tarsi susilieji su kvapo skulptūra, įkvepi ir nori nenori – kvapas tave kažkur nuneša…

Medical Horse #2 (2015) perkelia į WWI medicininės pagalbos palapinę – desinfekciniai kvapai, mediciniai augalai, alkoholis…
IMG_2935

OMG – as in: Oh Merde! Gas! #4 (2015) viduje imituojamas dujų atakos kvapas. Sunkiai nusakomas kvapas, bet norisi rauti iškart iš tos palapinės…

Panašiai ir Fear (2012) (baimė) – tiesiog jauti tvyrančią šaltą miško drėgmę, kažkokią metalinę grėsmę… Toks jausmas, kad akimirkai atsiduriu kažkur miške apkasuose su sunkiai apsakoma stingdančia baime…
IMG_2936_

Dar vienas menininko kūrinį galima pauostyti ant bloterių, aišku prisitepu ir sau ant riešo… The Liberating Smell of Michelin-Breguet Airplains (2015) turi miškų žalumos, o kartu sunkaus lėktuvų metališkumo, odos. Tačiau nėra toks tamsus, kaip tie kvapai palapinėse…

Christophe Laudamiel dabar vienas įdomiausių menininkų su ilgu sąrašu projektų. Tarp kurių – 2009 metais sukurta pirmoji Kvapų Opera (Scent Opera) su 30+ kvapų, kvapo takelis filmui The Perfume (pagal Suskind romaną). 2012 metais pirma solo paroda Phantosmia…all but the smell dedikuota tik kvapų menui, ne gana to, atskleidė parodos kvapų formules!

Beje, čia galima paklausyti kaip perfumeris pasakoja apie baimės kvapo kūrimą.

Kai kurių kvapų aš nesugebu uostyti daugiau nei akimirką. Kala tiesiai į pasąmonę. Viename iš olfaktorinių kūrinių buvo jausmas – dar įkvėpsiu ir supykins… Monument (2015), sukurtas Claros Ursitti, išleidžiamas į orą kas pusvalandį, kad sušvelninti poveikį. Menininkė paskutinius du metus tyrinėja gendančius kūnus…

Kita menininkė antrina su savo kvapu. Tiesa, realizuotas ne naudojant parfumerines medžiagas, bet supermarkete pirktą mėsą. Specialiai šiai parodai sukurtas Maki Ueda kūrinys The Juice of War – Hiroshima and Nagasaki (2015). Anot menininkės, su karo kvapu labiausiai asocijuojasi gendantys kūnai. Menininkė savo tinklaraštyje aprašo, kaip buvo kuriama instaliacija. Kvapą užuodi palindus po gaubtu
IMG_2933_

Visai kitoks parodos eksponatas – Lisos Kirk kūrinys Revolution (2008), sukurtas su parfumere Patricia Choux, yra ir oficialiai išleisti kvepalai, kuriuos galima įsigyti ir naudoti 🙂

Lisa Kirk revoliucijų dalyviams ir liudininkams uždavė klausimą Kaip kvepia revoliucija? Atsakymas: sudžiuvęs kraujas, degėsiai, degalai, šlapimas. Kvapas gana animalistinis, stipriai jaučiamas civetas, muskusai, oda, mediena, vetiverija.

Kvapo pristatymo reklama: https://vimeo.com/15666669

Dar pora menininkų kūrinių Scratch and sniff technika. Camilla Nicklaus-Maurer Fieldpost (2015) centre – 100 metų atvirukas su Lovie pilies vaizdu. Atvirukas buvo siųstas 1915 metais vokiečių kareivio iš Belgijos fronto. Žiūrovui siūloma pirštu patrinti nuotrauką ir užuosti buitinių dujų kvapą.
IMG_2925

Sue Corke & Hagen Betzwieser Moon (2010) sukūrė mėnulio atvirutę pagal Apollo astronautų teigimą, kad mėnulis (tiksliau mėnulio dulkės) kvepia paraku…
IMG_2929_

Pabaigai Gayil Nails interaktyvi instaliacija iš trijų dalių atkurtoje WWI palatoje (kas čia, Lovie pilyje ir buvo WWI metu). Pakėlus kiekvieną iš dujokaukių išgirsti dujų šnypštimą ir užuodi skirtingą kvapą, reprezentuojantį vidinę būseną – Nightmares arba karo košmarai (gendantys kūnai, šlapimas, purvini rūbai, purvas), Self-Soothing Shell-Shock arba išgijimo iliuzija (išplauti rūbai, laimo kvapas), Hallucinations arba susitaikymas, sugrįžimas į pasaulį (kalėdų vakarienės kvapas).
IMG_2952

Labai stipru! Visa paroda tikrai nukelia 100 metų atgal, į karo baisumus… Kvapas daug galingesnis už vaizdines priemones atminties ar įspūdžio perteikimo prasme.

Nesu patyrusi karo. Juolab WWI, kokiu būdu man viskas tarsi atsistojo prieš akis? Ar tiesiog bendras miksas situacijų, patirčių plius vaizduotė? Ar gal tai daug giliau, kaip esu skaičius apie tyrimus apie baimių persidavimą per genus?.. Kaip pavyzdžiui, čia vienas iš tokių tyrimų su pelytėm ir vyšnios kvapu…

Pirma mano aplankyta rimta olfaktorinė paroda. Ko gero, viena geriausių šios kelionės patirčių…

Kvapų kūrimas man yra įdomiausias būtent kaip meno rūšis, kaip išraiškos priemonė perteikti idėjas, emocijas. Ir tiesiog nuostabu, kad šitos parodos kūriniai-kvapai yra tokie stiprūs, tiesmuki, nenugludinti, ‘neįvynioti į vatą’!

Išėjus iš parodos turiu ‘atsičiukinti’, sugrįžti į šitą pasaulį… Ir koks džiaugsmas, kad kol kas jame nėra karo!
IMG_2970__