Archive for the ‘Švedija 2015’ Category

Sekmadienį išsiregistruoju iš viešbučio ir patraukiu link senamiesčio.
o3

o10

o4

Paslampineju tiesiog, be didelių planų. Užtinku sargybos keitimą 10 val. Viena galingiausių Europos šalių 17-18 a. Po to daugiau nei 180 metų laikėsi neutralumo politikos. Dabar juokuoja, kad prieš rusus atsilaikytų visas 7 dienas 🙂
o9

Patraukiu link Vasos laivo, kuris laikomas švedų galybės eros (Stormaktstiden) simboliu. Daugybę kartų Stokholme ir tik dabar susiruošiau apžiūrėti Laivą

Oho! Dydis tikrai ispūdingas!
v5
Pradžiai pažiūriu filmuką. Pastatytas per 2,5 metų, 1628 m., vos išplaukes nuskendo. Vandeny išbuvo 333 m, iškeltas iš vandens, surinktas ir restauruotas stovi čia.
Panašus filmukas iš youtube:

Žmonių kokie kiekiai čia šiandien… Vis prisijungiu prie kokios ekskursijos paklausyt 🙂 Pasirodo, tai buvo pirmas dviejų ginklų dekių laivas, iki tol statė vieno dekio laivus.

Kodėl nuskendo?
Siauras ir aukštas, del to nestabilus. Turėjo būti sunkesnė apačia, platesnis korpusas. Ne gana to, atidarymo metu sumąstė pasipuikuoti ginklais, iššauti vienu metu iš visų pabūklų. Atidarė ir apatinio dekio ginklų angas… Papūtus vėjeliui laivas kiek pasviro ant šono, per atviras angas pradejo sunktis vanduo. Laivas paskendo per 20 min…
v12

v11

v9

Pasidomėjus Vasos statybų istorija, susidaro įspūdis, kad prastai buvo ir su projekto valdymu
Pastoviai keitėsi reikalavimai: pagal pirminį karaliaus užsakymą turėjo būti mažas laivas, vėliau karalius paprašė padidinti laivą, dar vėliau karalius nugirdo, kad Danijoje statomas dviejų ginklų dekių laivas, įsakė Vasą pakeisti taip, kad būtų dviejų dekių…
Vidury statybų pagrindinis laivo architektas susirgo ir mirė. Asistentui buvo nelengva perimti darbus, nes nebuvo detalių specifikacijų, darbo plano, milestone’ų. Dar blogiau, statybų pabaigoje buvo praignoruoti neigiami stabilumo testų rezultatai.

Karaliaus spaudimas kuo greičiau baigti darbus privertė laivą išplaukti… Po 1300 metrų atsidūrė po vandeniu…
v4

Įdomus ir istorinis laikmetis. Karalius Gustavas II Adolfas užsakė Vasa laivą laivyno papildymui. Buvo planuota laivą panaudoti invazijai į Lenkiją-LDK (Abiejų Tautų Respubliką). Švedija 17 a. pastoviai kariavo su Danija, Lenkija-LDK, Rusija. Apie 1620 metus didžiausias priešas buvo Respublika, kurios išrinktasis karalius buvo Gustavo II Adolfo pusbrolis Zygmantas Vasa… Aišku, niekur ten muziejuj nėra minimas Lietuvos vardas, visur eina “lenkai”…
v111

Vienas gidas labai pasikaustęs apie to meto ginklus ir puolimo strategijas. Pasakoja smulkiai kaip buvo šaudoma su to meto patrankomis, kaip geriausia neutralizuoti priešo laivą – dažnai tikslas buvo ne paskandinti, bet užgrobti. Ir dar geriau nenužudyti visų jūreivių, nes nebus kam plaukti… Dar daugiau, labiau apsimoka sužeisti, o ne nužudyti priešo žmones, vienas sužeistas pareikalaus kolegų dėmesio (reiškia, bus keli neutralizuoti, o ne vienas…)

Ko gero, pamatyti veikiančius visai panašius laivus kaip Vasa, galima seriale apie XVIII a. piratus – Black sails.

Nemažai informacijos apie laivo ištraukimą iš vandens, konservavimo būdus, laivo dekoracijas ir jų simboliką. Būtų ką veikt čia dar kokiai valandai-kitai :), bet nėr kada šiandien… Noriu dar patekti į Waldemarsudde – galeriją, parką, esantį toje pačioje Djurgarden saloje.

Šiuo metu čia vokiečių-danų ekspresionisto Emilio Noldes tapybos paroda. Nustebina tai, kad Nolde jau nuo 1920ųjų buvo aktyvus nacių partijos dalyvis. Turėjo negatyvią nuomonę apie žydų menininkus, ekspresionizmą laikė grynai vokišku stiliumi. Nepaisant to, Hitleris Noldes tapybą pasmerkė, apie 1000 darbų buvo pašalinti iš muziejų, menininkui uždrausta tapyti.
w10

Žiūrint į dailininko darbus susidaro stiprus jausmas, kad jam svarbiausias dalykas – spalva. Tikrai, menininkas turėjo įdomų santykį su spalva. Anot Noldes, nakty verkiantys gyvūnai skamba “geliančiai geltonai” ir “tamsiai violetiniai”, o žmonės Anos dainuojantį balsą yra apibūdinęs spalva “tarp rožiškai raudonos ir tamsiai alyvinės”.

Nolde teigė, kad kiekviena spalva turi savo sielą – ugnies raudona, kraujo raudona, rožės raudona, sidabro mėlyna, dangaus mėlyna ar griaustinio mėlyna. Spalvos tarsi turi savo vidinį gyvenimą – verkia ir juokiasi, šaukia ir dainuoja… Man labai įdomus tas poetinis spalvos pajautimas, garsų susiejimas su spalvų pasauliu…

Užsuku į kito menininko – princo Eugenijaus, tapytojo peizažisto ir meno kolekcininko, parodą ir muziejų. Waldemarsudde – kažkada princo Eugenijaus namai, po mirties pagal testamentą palikti valstybei.
w8

w2
w7
w13

w3

DSC_0492

w5

Pasimėgauju dar sekmadienio ramybe soduose, papietauju vienoj iš sodo kavinių, patraukiu link namų.

Sekmadieninis blusturgis pakeliui
DSC_0517

Viešbuty laukdama taxi išgirstu, kad viena gyventoja derasi dėl taxi kainos į tą patį oro uostą. Pasiūlau važiuoti kartu. Taxi paaiškėja, kad lietuvė 🙂 !

Skrendu su Air Lituanica gana tuščiu propeleriniu lėktuvėliu. Gal koks 10 žmonių 40 vietų lėktuve. Ir dar gavom nemokamus sumuštinius… Na ir dar tai, kad tik valandą prieš tai buvo kitas tiesioginis skrydis į Vilnių… Atrodo, nieko keisto, kad visgi užsidarė Air Lituanica… Jei būtų skraidę į kokį Korką, nebūtų jiems tikrai pritrūkę keleivių 🙂
IMG_0306 (1)

Advertisements

Šeštadienį išsiruošiu į Birką – seniausią Švedijos miestą (ar tiksliau, vietą, kur jis kažkada buvo).

Išplaukiam laivu nuo rotušės. Prieš tai dar turiu šiek tiek laiko pasidairyti aplinkui.
stiklas2

rot3

rot5

pl1

pl2

pl6

Maniau, kad čia jūra, o pasirodo, tai Melareno (Mälaren) ežeras – trečias pagal dydį Švedijoj, ilgis – 120 km. Vikingų laikais čia dar buvo Baltijos jūros įlanka.
Kai prieš 11 000 metų atsitraukė paskutinis ledynas, prasidėjo poledyninė reakcija (post glacial rebound). Žemės lygis vis dar kyla (dabar po 1 cm per metus). Tokiu būdu kažkur apie 1200 m. užsidarė įlanka ir atsirado Melareno ežeras.
O pasak skandinavų mitologijos, ežerą sukūrė deivė Gevjūnė (Gefjon). Karalius Gylfi pažadėjo deivei Gefjon duoti tiek žemės, kiek ji sugebės suarti su 4 jaučiais per vieną dieną ir vieną naktį. Tačiau deivė atsivedė jaučius iš milžinų šalies 🙂 Ne gana to, buvo išrautas gabalas žemės ir nutemptas į jūrą. Taip atsirado dabartinės Danijos sala Zelandija (Sjælland), o toje vietoje liko Melareno ežeras…
pl12

Ko gero kažkur iš čia vietiniai vikingai atlėkdavo plėšti ir mūsų kraštų…
Praplaukiam vieną salą pavadinimu Estbröte, išvertus – estų uola. Vienose kronikose aprašoma istorija, kaip netoliese gyvenęs švedų erlas Jon 1206 metais buvo nužudytas estų vikingų. Erlo žmona surinko armiją, pasivijo estus, išžudė visus iki vieno…
pl9

Pagaliau Björkö, sala, kurioje ir buvo seniausias miestas Švedijoje – Birka. Būtent miestas, o ne kaimas! Vienas didžiausių Skandinavijos prekybos centrų vikingų laikais. Iš čia buvo vykdoma prekyba su centrine ir rytų Europa, rytų šalimis. Laivai pasiekdavo Novgorodą, Bizantijos Imperiją, Abbasid Kalifatą…
b1

Čia neseniai iškastas ir tas senovinis žiedas su arabišku užrašu, apie kurį neseniai rašė spauda.

Tik 2,5 valandos gaunam čia, anot gido, laivas – vienintelis transportas iš salos, jei pavėluosim, teks miegoti ant vikingų kapų 🙂

Puiki ekskusija su archeologu gidu! Pačioj pradžioj dar kartą paneigia visus nusistovejusius mitus apie vikingus. Vikingai – profesija, o ne etninė grupė. Vos keli procentai žmonių buvo vikingais. Ir jokių ragų neturėjo, nebuvo surasta nė vieno šalmo su ragais 🙂

Manoma, kad Birka atsirado apie 8 a. vidurį. Nėra išlikę rašytinių tekstų iš Birkos. Pagrindinis šaltinis – archeologiniai radiniai ir krikščionių misionierių istorijos, surašytos 9-11 amžiais.

Miestas buvo apleistas X amžiuje. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kodėl. Galbūt dėl to, kad laivai negalėjo daugiau plaukti į jūrą dėl užsidariusios įlankos (dabar Melareno ežeras). Panašiu metu atsirado kitas vikingų miestas – Sigtuna (stovintis iki šių dienų).
b3

Archeologiniai vietovės tyrinėjimai buvo pradėti po to, kai saloje XIX a. buvo surasti dideli kiekiai gintaro. Dabar tai UNESCO saugomas objektas. Vis dar kasinėjama, į miestą galima pažiūrėt tik iš tolo.

Vienas kalniukas vienam žmogui… Aptikta viso 3000 kapų. Manoma, kad čia vienu metu gyveno apie 700 žmonių.
b2

Aišku, lyginant su kitais to meto miestais, tai pagal gyventojų kiekį Birka labiau panašus į didelį kaimą… Jau vien atsiminus Pompėją iš vakar dienos, kur 800 metų anksčiau buvo daugiau nei 10 000 žmonių. Palyginimui pasaulio miestai per žmonijos istoriją – čia.

Iš kitos pusės to meto Skandinavijoj Birka buvo vienas svarbiausių prekybinių centrų. O skandinavų vikingai savo laivais pasiekdavo tolimiausius kraštus… Padarė nemažai įtakos Airijai (įkūrė Dubliną, Corką ir kitus miestus), Britanijai, Prancūzijai, Rusijai ir kitoms šalims.

b26

b12

b13

b14

Atstatyti Birkos namukai:
b19

b20

b22

Paslampinėju dar po muziejų, turistinėj parduotuvėlėj.
Archeologų dėlionės 🙂
b24

Prajuokina šokoladas su užrašu nuo kapo Nr. 524:
b29b28

Grįžinėjant laivu atgal į Stokholmą dar pakamantineju gidą apie History kanalo serialą Vikingai, kitas istorines Švedijos vietas. Apie “Vikingus” panaši nuomonė – serialas švietėjiška prasme ok, tik kad nemažai istorinių faktų gerai padarkyti – veikėjai paimti iš skirtingų epochų (pvz., Rollo), gana laisva įvykių interpretacija.

st11

st12

Stokholme išlipus iš laivo sumąstau, kad dar spėsiu į Bergius botanikos sodą. Atsirandu apie 4, tik valandą prieš oranžerijų uždarymą. Vos įžengus į vidų, patenku į nuostabią kvapų jūrą.
Nerealiai! Galėčiau valandas čia būt…
bs6

bs4

bs8

bs14

bs17

bs16

Dar suspeju ir į lotusų oranžeriją.
bs19

bs20

bs29

Version 2

Ryžiai:
bs22

Mažiausios pasaulio gėlės:
bs27

Dar pabraidžioju po išorinius sodus. Įdomu apvaikščiot visas magnolijų rūšis, pavasaris – viskas žydi 🙂
bs31

bs34

Jei mokėčiau švedų kalbą daugiau nei apgraibom, tai būtų kur kas įdomiau čia.
polination

Anglų kalba čia tik apie nuodingus augalus 🙂
bs38

bs36

bs39

bs35

bs41

bs42

Vakarėja… Namo link viešbučio…

Eilinė komandiruotė į Stokholmą. Šį kartą prisiduriu kelias dienas pakeliavimui. Penktadienio rytas, šiandien noriu dar ir padirbėti, bet kur kas maloniau tą daryti kokiam parke ar kavinėj, nei viešbučio kambary…

Patraukiu į Millesgården parką. 1906 metais Karlas (Carl) ir Olga Milles, ką tik vedusių menininkų pora, įsigijo sklypą Lindigo saloje namui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Skulptūros buvo gerai parduodamos, Milles namų ir sodų teritorija plėtėsi, prisijungė Karlo pusiau brolis Evert Milles.
Karlo žmona Olga gimė Austrijoje, žinoma kaip portretų tapytoja. Įdomu, kad kartu jie dirbo tik prie vieno projekto – Gustavo Vazos skulptūros Nordiska muziejui.
1936 m. buvo įkurtas fondas ir parkas padovanotas Švedijos žmonėms.

Karlas Milles, žinomiausias to meto Švedijos skulptorius, skulptūras kūrė iš sunkių, kietų medžiagų tokių kaip granitas, bronza, sujungdamas jas su pačiom minkščiausiom materijom – vandeniu ir oru. Skulptūros fontanuose ar iškeltos į viršų, tapę dalimi dangaus…
skulpturos_

Skulptūra vadinasi Dievo ranka:
sk_godshand

sk_astronomas

SK_dang

Ramybė čia… Tikra meno ir gamtos oazė!
mg2

Pavasaris. Šiuo metu sode akį džiugina sodininkų kūrinys – 50 000 lauko gėlių.
g10

g1

g5

g2

Dar viena paroda parko galerijoje – švedų archeologų vieno Pompėjos namo restauravimo projektas. Detalus parodos pristatymas skrajutėje.

Paroda kviečia pasižvalgyti po bankininko Caecilius Iucundus namus, taip jie atrodė 79 mūsų eros metais, prieš išsiveržiant Vezuvijui. Pompėja tuo metu buvo nemažas miestas su 11 tūkstančių gyventojų, sudėtinga vandens sistema, amfiteatru. Viskas buvo palaidota po kelių metrų lavos ir pelenų sluoksniu per pora dienų.

Oho, kokiais paveikslais buvo dekoruojami namai!
p1

p3

3D filmukas leidžia “pasivaikščioti” namo viduje, nedidelė ištrauka

Internete pilna dokumentikos apie Pompėjos nelaimę prieš 2000 metų.

Įdomus ryšys su Švedija. Pasirodo, terminas “Scandinavia” pirmą kartą buvo paminėtas Plinijaus Vyresniojo darbuose. Plinijus Vyresnysis – romėnų rašytojas, mokslininkas, filosofas, parašęs Naturalis Historia – 37 tomų enciklopediją. Iš rašytojo sūnėno Plinijaus Jaunojo laiškų žinome, kad Plinijus Vyresnysis žuvo gelbėdamas draugus prie Pompėjos. Prasidėjus ugnikalnio išsiveržimui, sėdo į laivą, išplaukė gelbėti žmonių, ir kartu patyrinėti Vezuvijų iš arčiau…

Šiuo metu man Plinijus Vyresnysis įdomiausias dėl jo aprašytų senovės kvepalų, kosmetikos, smilkalų.

Aptikau vieną projektą mokinukams – mokslai kartu su Plinijum Vyresniuoju. Štai čia aprašoma, kaip mokiniai pagal Plinijaus tekstus atkūrinėjo Julijaus Cezario mėgstamus kvepalus…

Jau labai noriu nuvažiuot į Italiją, Pompėją…

Papietauju sodo kavinėje, pasidalinu maistu su paukštukais 🙂
paukstukas

Patraukiu link Södermalm salos. Pakeliui praeinu Riddarholmo bažnyčią, kuri yra ir seniausias Stokholmo pastatas (nuo XIII a.), monarchų laidojimo vieta. Gaila, uždarytas.
rd1

Södermalme užsikabaroju į patį viršų pasigrožėti senamiesčio panorama.
s1

Likusią šios dienos dalį praleidžiu fotografijos galerijoje – Fotografiska.

Šmaikščios Martin Parr kelionių nuotraukos pakelia nuotaika 🙂
f2

f3

f4

Pažiūriu dar keletą menininko susuktų filmukų apie Anglijos kultūrinius ypatumus – Think of England. Čia yra keletas.

Toliau – įspūdinga, gerokai šokiruojanti Andres Serrano paroda. Apie kitokį požiūrį,nusistovėjusių normų griovimą. Priverčia užduoti sau nelengvus klausimus – kur yra tos ribos, už kurių jau baigiasi menas? kas yra kūrybinė laisvė?

Estetikos paieškos žmogaus skysčiuose ir išmatose, numirusių žmonių kūnuose… O kur dar politiniai darbai… Parodoje eksponuojama ir kontroversiškasis Piss Christ, susilaukęs audringos reakcijos. Menininko darbai yra buvę sugadinti vandalų, menininkas yra gavęs grąsinimų susidoroti.
f5

Visai kitokia nuotaika Veer Speers Bulletproof parodoje. Portretuose paaugliai – stiprūs, nepriklausomi, pasiruošę gynybai neapibrėžtame pasaulyje.
f1

Praleidžiu dar kažkiek laiko Fotografiska kavinėje, ir namo, link viešbučio…