Archive for the ‘Ispanija 2013’ Category

Ispanija, diena 11: Malaga

Posted: September 11, 2013 in Ispanija 2013
Tags:

Važiuoju autobusu į Malagą.

Malagą įkūrė finikiečiai prieš 3000 m. Vėliau kaip ir kituose Andalūzijos miestuose – valdė romėnai, vizigotai, arabai, krikščionys… Malaga garsi ir tuo, kad čia gimė Pablo Picasso.

Pinchitų bare greit užkandu ir einu pasivaikščiot po senamiestį. Malaga man labai jaukus, šviesus, šiltas miestas.

m2

miest7gody

mies3 mies4

Labai graži, įspūdingo dydžio Katedra

katedkatd3 kated2 kated5

Mano nedžiaugsmui, šiandien pirmadienis, dauguma muziejų nedirba, tame tarpe ir Botanikos sodas, Picasso paveikslų galerija ir t.t. Vienas iš nedaugelio atidarytų muziejų – namas, kuriame gimė P. Picasso. Įdomi Picasso keramikos paroda. Kurdamas vazas, lėkštes, kaip iš tapyboje, Picasso nemažai eksperimentavo…

Picasso

Popietinė arbatėlė arabiškoje arbatinėje… Po tuaregų arbatos mano kojos įgauna antrą kvėpavimą. Praeinu romėnų teatro liekanas ir kopiu į miesto tvirtovę Alcazabą.

al8al9

al10al3

Po to plaukiu su miesto minia. Atsiduriu krantinėje. Kariniai laivai, atrodo, kažkoks priėmimas, pasėdžiu, pasidžiaugiu su vietiniais, aptarinejančiais ponių sukneles ir einu toliau.

krant

Vėl plaukiu su srautu. Kur vaizdai, kvapai veda… Rodos kojos pačios neša, tarsi susilieju su miestu…
Miestas atsipalaidavęs, skambantis nuo gatvės muzikantų, pilnas besišypsančių žmonių.
Vakarienė vienoj iš centrinių aikščių.
Vakariene

Taip ir baigiasi šios mano atostogos… Rytoj jau namo…
vaka2

Ispanija, diena 10: Granada

Posted: September 11, 2013 in Ispanija 2013
Tags: ,

Iš pat ryto – į Alhambrą, maurų rūmus, estetikos ir matematikos šedevrą. Mokslininkai teigia, kad visas kompleksas sukurtas pagal vieną taisyklę – progresinius stačiakampius.

Vaikštau, mėgaujuosi, džiaugiuosi, kad išliko iki šių dienų… Užburiantis, sunkiai žodžiais nusakomas grožis…  Kiek romantikos, širdies jautrumo turėjo žmonės, sukūrę tokius rūmus…
A2

Šiandien turiu pakankamai laiko ramiai pasivaikščioti po rūmus.
Comares bokšto salė, kurioje buvo nuspręsta pasiduoti ir pasirašyta maurų kapituliacijos sutartis. Legendos sako, kad čia karalienė Isabelė pasiūlė savo papuošalus K. Kolumbo kelionės finansavimui…

a13a5

d8

a3 d9

d11

Pro rūmų bokštus einu link Generalife sodų. Užeinu į Princesių bokštą. Dar vienas įdomus bokštas – Estufa, kuriame XVI a. iš prieskonių buvo gaminami kvepalai…

b1s3

s1s2

Po pietų einu pasivaikščioti po Granados senamiestį.

Karšta, ilgai nepavaikščiosi siestos metu… Sėdžiu arabiškoje arbatinėje, geriu Argelino mėtinę arbatą: žalia arbata, mėtos, kardamonas, daug cukraus. Arabiškai kalbantys padavėjai, rytietiška arbata, užburiantys kaljano ir kardamono kvapai… ir akimirkai persikeli 1000 metų atgal, kai čia klestėjo Al-Aandalus…
kav1 kav2

Padavėjas beveik nekalba angliškai, tačiau smulkiai pasakoja, kaip daromos arbatos.

Spalvingos arabiškos krautuvėlės, ne vienoje randu kvepalų, eterinių aliejų. Neatsilaikau, prisiperku…

pard2 perf

XVI a. namas Casa de los Tiros. Užrašas ant sienos: “širdis vadovauja”.
nam1 nam2

Vienuolyno bažnyčia
baz1 baz2

Marianos Pineda parkelis su paminklu. Mariana Pineda yra Andalūzijos nacionalinė herojė, laikoma laisvės simboliu. Neteisingai apkaltina, mirties bausmė įvykdyta 1831 m. Po kelių metų buvo nuspręsta pasatatyti jai paminklą, pradėtos rinkti lėšos. Paminklas buvo pastatytas tik po 40 metų, o liaudyje atsirado posakis – “užtruks ilgiau, nei pastatyti Marianos paminką”…

pineda

Vakarieniauju vėl toje pačioje pagrindinėje aikštėje Plaza Bib-Rambla. Viena seniausių miesto aikščių. Jau maurų laikais buvo viena centrinių miesto vietų, iš tų laikų ir pavadinimas išlikęs. Krikščionių laikais buvo nemažai įvairiausių įvykių: 1499 m. masinis musulmoniškų knygų sudeginimas (vienas didžiausių netolerancijos aktų istorijoje), viešos mirties bausmės, karalių karūnavimai, vestuvės.
aisk

Vakarinis gatvės menininkų koncertas Katedros aikštėje…
konc2

Po pusryčių išsiregistruoju iš viešbučio El Antiguo Cenvento. Ko gero, pigiausias ir kartu jaukiausias ir gražiausias viešbutis šioje kelionėje. Andalūzinis vidinis kiemelis, ypatingai dosnūs pusryčiai, muziejų sąrašas su darbo laikais, nemokama popietinė arbata su pyragais…. Jauti kaip viskas daroma iš širdies. Savininkė (pati ir dirba recepcijoj) baisiai atsiprašinėja, kad pirmą dieną vonios kambary per langa buvo pribirėję smėlio… O dar tas nerealus frankincenso dvelksmas nuo senovinių spintų… Viešbutukas, kurį galėčiau drąsiai rekomenduoti kitiems.

V3V4 V5V2

Traukiniu link Granados. Skaitau apie Granados istoriją. Kai XIII a. krikščionys pradėjo užkariauti arabų valdomą Iberijos pusiasalį, sultonas sudarė sutartį su ispanu karalium, pasirašė būti ispanijos karaliaus vasalu mainais į taiką. Tokiu būdu Al Andalus klestėjo dar 250 m. Iš kitų krikščionių užkariautų regionų į Granadą persikelė dauguma intelektualų ir menininkų. Granada tapo vienu turtingiausių viduramžių miestų.

XV a. pab. Al-Andalus susiskaldė, atsirado dvi grupuotes – Abu Al Hasan kartu su mylimąja Zoraya, ir jo sūnus Boabdil su mama Aixa. Boadbil sukilo, pradėjo pilietinis karą, tuo pasimaudojo ispanai… Po ilgos miesto apsupties, Boabdil pasidavė ispanams, dar išsiderėjęs dėl 30 000 aukso monetų ir pažado, kad bus gerai elgiamasi su juo ir jo šalininkais. Tačiau jau po keliu metu popiežius išleido įsakymą pakrikštyti visus musulmonus…
XVII a., po to, kai buvo galutinai išvaryti visi likę musulmonai, miestas pradėjo smukti.

Granadoje įsikuriu viešbuty ir einu į senamiestį.  Pietauja vienoj pagrindinių aikščių. Gaunu priverstinį koncertą 🙂 Kiek paskui sėdėjau šitoj aikštėj, pastoviai dirbo gatvės muzikantai, šokėjai.

Madrasa (arabų mokykla), dabar Granados universiteto dalis. Studentai dirba gidais.

madr1

Madr Madr2

Originali kavinės reklama siestos metu:

kavine2

Laukiu vakaro, nes turiu iš anksto pirktą bilietą į vakarinę Alhambrą. O tuo metu užlipu į kalną senąjame arabų kvartale Albaicin, iš kur atsiveria puikūs vaizdai į Alhambrą.

vaizd

Dar šiek tiek pasivaikštau (tiksliau pasakius, paklaidžioju) siauromis Albaicin gatvelėmis, leidžiuosi žemyn.

alba4alba2

alba3alba1

Vakare išsipildo sena mano svajonė – pamatyti maurų rūmus Alhambrą… 22 val. suleidžia visus į rūmus, iki uždarymo – 1.5 val…

a4

a5

a1a2 a9

a8

a10

Žodžių neturiu… Žinau tik, kad ryt iš pat ryto aš vėl čia būsiu…

Ispanija, diena 8: Cordoba

Posted: September 11, 2013 in Ispanija 2013
Tags: ,

Dar viena diena Cordoboje.  Žydų kvartalas.

Z1 Z2

XIV a. statyta sinagoga, viena iš 3 išlikusių visoj Ispanijoj.

Z4 z11

San Bartolome bažnyčia, statyta Mudejar stiliumi. Mudejar vardas buvo duotas arabams, kurie liko Iberijos pusiasalyje po krikščionybės atėjimo ir neperėjo į katalikybę. Tai katalikų bažnyčia, kurią statė musulmonai žydų kvartale…

z7z12

Užeinu į Casa de Sefarad – žydų gyvenimo būdo muziejus. Nemažai dėmesio skiriama Maimonides – žinomiausio Cordobos žydo (filosofas, astronomas) gyvenimui ir darbams. Pvz., Maimonido nustatyti teisingos mitybos dėsniai:Mai

Įdomi ekspozicijos dalis, skirta to meto moterims.

Mote1mo2

Nemažai vietos skirta Ispanijos inkvizicijos istorijai…

Netoliese aikštė su Maimonido skulptūra. Gatvės muzika sustabdo mane pailsėti…

M2

Ramybės oazė Casa Andalusi – tipinis Andalūzijos namas. Viename iš kambarių – pavaizduotas popieriaus gamybos procesas. Tikriausiai ne daug žino, kad popierius į Europą atkeliavo iš arabų, Al-Andalus laikotarpiu.

anda1 anda2 Anda3anda7

Braidžioju toliau Cordobos senamiesčio gatvelėmis. Karšta, labai norisi į kondicionuojamas patalpas…

Išsamus flamenco muziejus. Nuo to, kaip atsirado, iki šių dienų falmenco meistrų. Nemažai vietos skirta dainininkui Fosforito. Gana interaktyvus muziejus, pvz., galima pabandyti mušti flamenko ritmą.

flam1 flam2

Archeologijos muziejus. Turiu mažai laiko, nes tuoj užsidarys…

arch1 arch2

Man įdomiausi šie X a. auskariukai ir kaip juos galima pasigaminti 🙂 Juvelyrikos pamokos praėjo neveltui, dauguma technikų jau pažįstamos…

Cordoba garsėja savo juvelyriniais dirbiniais. Pilna krautuvėlių.

juve1 juve2

Pavakary traukiu link Alcazar krikščionių karalių pilies. Pilis, kurioje buvo įsikūrę Ispanijos inkvizicijos valdymo centras. Pilis, iš kurios karaliai Isabelė ir Ferdinandas vairavo likusios Al Andalus dalies užkariavimą. Jiems tai pagaliau pavyko 1492 m. Tais pačiais metais šioje pilyje K. Kolumbas gavo iš jų leidimą ir finansavimą plaukti į naujus pasaulius… XIX a. pilis buvo naudojama kaip miesto kalėjimas… Dabar gražiausia dalis – pilies sodai.

alcaz sod1

Sėdžiu sode, žiūriu į karalių ir Kolumbo skulptūras ir bandau įsivaizduot, koks kitoks galėjo būti šiandien pasaulis, jei Kolumbas nebūtų gavęs  leidimo. Sakoma, kad Isabelė pradžioj nedavė sutikimo, ir jau išeidinėjant nusiminusiam Kolumbui pro duris, Ferdinandas įsikišo, ir taip prasidėjo kelionės, pakeitusios visą pasaulį…

sod4sod5

sod8 sod9

sod11sod3

Vakarienė, naktinė Mezquita, ir taip baigiasi antra diena Andalūzijoj…

Mez

Šiandien ryte važiuoju į Andalūziją, Cordobą, laukia dar viena kelionė į praeitį. Traukiny turiu pakankamai laiko perskaityti viską, ką turiu atsispausdinus iš interneto, telefono programėlėse Lonely Planet, Triposo.

Kaip The Guardian rašo, tai miestas pakeitęs pasaulį. Jau Romos imperijos metu Cordoba buvo vienas turtingiausių regionų. X a., kai čia valdė maurai, Cordoba buvo didžiausias ir turtingiausias miestas Europoje. Čia mokslas klestėjo tuo metu, kai visa likusi Europos dalis skendėjo tamsoje. Kai Paryžiaus vienintelėje bibliotekoje buvo vos 900 knygų, Cordoboje buvo 70 bibliotekų, kai kuriose jų net po pusę milijono knygų.

Čia yra išsamus dokumentinis filmukas, pasakojantis apie to meto Andalūziją, kokią didžiulę įtaką arabai padarė tolimesniam Europos vystymuisi, išlikusius statinius:

Apsigyvenu viešbutyje ir aišku, visų pirma, einu link Mezquita – mečetė statyta VIII – X a., vėliau pavirtusi į katalikų bažnyčią. Įspūdingo dydžio mečetė galėjo talpinti iki 40 tūkst. maldininkų. XVI a. buvo sugriauta centrinė mečetės dalis ir pastatyta gotikinė katedra. Tas gana vandališkas veiksmas išgelbėjo ir išsaugojo Mezquitą iki šių dienų…

M1

M1GM4

M2M77

Vėliau islamo kultūros muziejuje radau sukurtą modelį, kaip galėjo atrodyti Mezquita, jei nebūtų dalis paversta į bažnyčią. Kolonos nueinančios į begalybę, primenančios palmes oazėje…

MODELIS

Šiuo metu Mezquita priklauso katalikų bažnyčiai ir vadinama ne Mezquita, o Catedral. Man prisikaičiusiai informacijos iš įvairių šaltinių, čia pateikta informacija pasirodė šiek tiek tendencinga… Musulmonai jau kuris laikas nesėkmingai prašo Vatikano leidimo melstis šioje mečetėje. 2010 m. čia net buvo su tuo susijęs incidentas. Kaip būtų nuostabu, jei vieną dieną neliktų nesantaikos religijų pagrindu…

DSC06460 DSC06462 ISLAABULCAS

Praėjus pro romėnų arką, tiltą, atsiduriu Calahorra bokšte, Al-Andalus kultūros muziejuje. Čia akcentai sudėti  ant to, kad Al-Andalus laikais (VIII-XV a.) visi (musulmonai, krikščionys, žydai) sugyveno gana draugiškai kartu, kad Mezquitoje-Katedroje per visus amžius buvo meldžiamasi tam pačiam dievui… Muziejus pasakoja apie arabų gyvenusių Al Andalus, mokslo pasiekimus, atneštas Europai naujoves, įžymius to laiko žmones. Pavyzdžiui, chirurginiai Albucasio instrumentai. Europa tokius pradėjo naudoti tik praėjus keliems šimtams metų… Dar vienas žymus to laiko mokslininkas ir filosofas Averroes, propagavęs Aristotelio mokymus.

Dar braidžioju jaukiom Cordobos senamiesčio gatvelėm.

c1 c2

Vakarieniauju kavinukėje, kur padavėja labai mažai kalba angliškai. Tai užsisakau visai neaišku ką, tai, kas turi gražiausius pavadinimus – Salmorejo, Flamenquin 🙂 Sėdžiu kiemelyje, pradeda šiek tiek lynoti… Girdžiu, kaip padavėja vietinių perklausia, ar nenorėtų persėsti į kavinės vidų. Prieina prie manęs, išraiškingai rodo pirštu į viršų, sako “uups” 🙂 Aš atsakau angliškai – ne, nieko tokio. Taip ir susikalbi čia su dauguma 🙂

Po vakarienės einu į Flamenco (Tablao Cardenal) šou, labai prirekomenduotą tripadvisor. Nežinau, ar čia šiandien nuotaika ne flamenkiška, ar kaip… Šou lyg ir smagus, bet gana vidutinis (adaptuotas turistams),  nepagaunu aš čia to duende… Net prisimenu Liucijos Puidokaitės flamenco mokyklos koncertą Vilniuj, kur tikrai galėjai pajausti šokį iš širdies…

Trumpa ištrauka:

Flamencoduende

Dar braidžioju jaukiom naktinėm Cordobos gatvelėm.
Netoli viešbučio nosį patraukia dieviškas nakties žiedų – jazminaičių kvapas…
cn1

cn2C4

Atrodo, kad jau po pirmos dienos mane pakerėjo mistinė Andalūzijos magija…

Šiandien važiuoju vėl į Alicantę, susitinku su drauge. Papietaujam ir keliames i Castillo de Santa Barbara. Juokingas tunelis, vedantis į pilies liftą 🙂

IMG_5280

Archeologinių radinių ekspozicija. Užkabina akį kvepalų ir smilkalų degintuvas su deivės Tanit veidu.

tanit

Įdomi ekspozicija – miesto istorija iš senovinių miestelėnų nuotraukų. Rašoma, kad tikrąją istoriją kuriame kiekvienas iš mūsų….

istormzmones

Dar viena man labai idomi ekspozicija – dekaravimo technikų, tipinių motyvų palyginimas.

dekor dekor2

lekste

Šitoje salėje linksmas animacinis filmukas pasakoja miesto istoriją.

sale

Pilies fragmentai, koplyčios liekanos…

baznIMG_5329

fragDSC06378

Ir atsiveriantys nuostabūs vaizdai į Alicantę.

v1 v2

Vakare susitinkam su drauges draugais, lietuve ir ispanu, gyvenančiais šalia Alicantės. Vaikštinėjam dar pakrante, vakarinis vaizdas į Alicantę nuo tilto.

photo-104tilt

Legenda apie krikščionių princesės ir maurų princo nelaimingą meilę… Ieškom mauro veido kalne 🙂

photo-105

Vakariene Lizarran – basku krasto pinčitų (pinchos) baras. Pinčita – tai sumuštinis su smeigtuku. Nereikia užsisakyti iš meniu, padavėjai nešioja karštus sumuštinius, renkiesi, kas patinka, renki smeigtukus. Įdomiausia, kad dabar rašydama atradau, kad ir Vilniuj yra šio tinklo kavinė 🙂

Šiandien neturiu konkretaus tikslo, tik kelis kaimus Costa Blanca pakrantėje, kuriuos norisi aplankyti, priklausomai nuo to, kiek užteks laiko.

Pirmas sustojimas – Villa Joyosa. Miestelio pavadinimas pažodžiui išvertus reiškia – linksmas miestas. Tikrai, smagus kurortinis miestukas, labai gražus, beveik tuščias paplūdimys.

DSC06349

IMG_5166IMG_5171

Kylu į kalną, dar noriu aplankyti Valor šokolado fabriką. Gidas pasakoja, kaip gaminamas šokoladas nuo kakavos vaisių surinkimo iki supakavimo į dėžes. Čia galima trumpai susipažinti su procesu. Praeiname ir pro gamyklos cechus. Aišku, dabar jau beveik viskas automatizuota.

valor1 vlor2

Toliau važiuoju į kitą pakrantės miestuką – Altea. Išlipus iš traukinio ieškau, kaip patekti į senamiestį. Matau, panašiai klaidžiojančią moterį, jį manęs klausia kelio 🙂 Taip susipažįstu su ispane Silvia. Kopiam kartu į kalno viršų. Braidžiojam tuščiom miestuko gatvelėm. Atrodo, kaupiasi lietus…

IMG_5185IMG_5189

Užeinam į vieną dailės parduotuvėlę-studiją ir smingam beveik valandai – kol praeina liūtis. Užtat yra laiko viską apžiūrėti ir paplepėti su dailininku. Rodo savo ir draugo darbus. Nekalba angliškai, tačiau jau kai ką suprantu arba Silvia karts nuo karto išverčia.

IMG_5191 IMG_5192 IMG_5193 IMG_5195

Besibiagiant lietui dailininkas nusiunčia mus papietauti į netoli esančią draugo (irgi dailininko) kavinukę. Su Silvia diskutuojam apie dailę, politiką, istoriją, karus, religiją, psichologiją, kokybės sistemas ir t.t. Stebina, kiek daug bendrų dalykų surandam. Nemažai pasakoja apie Ispanijos šiaurę, Baskų regioną, iš kurio yra kilusi. Gaunu daugybę rekomendacijų kitoms kelionėms po Ispaniją.

Dar braidžiojam po Altea. Taip ir nesupratom (nors klausėm ne vieną vietinį) kodėl gatvėse pilna paveikslų ir visi jie turi numeriukus.

IMG_5213 pav

Jazminaičiai neleidžia praeiti ramiai. Uostau… Atrodo, kad kvapai pakeite ir mano keliones. Dabar jau ne tik vaizdai, bet ir kvapai sustabdo, pradedu ieškot iš kur ateina 🙂
Pagrindinėj aikštėj dar užkabina kvapas, primenantis spinduliuojantį labdaną, bet taip ir nesurandu šaltinio…

IMG_5227

IMG_5224altea

Panor

Jaukus, meniškas miestukas, tačiau vakarėja, važiuojam link namų. Pasikeičiam koordinatėm, Silvia pažada, kad rašys laiškus ispanų kalba.

Viešbuty atsirandu tik vėlai vakare…